Įstatai

LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ SĄJUNGOS ĮSTATAI

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.     LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ SĄJUNGA (toliau – Sąjunga) yra asociacija, vienijanti profesionalius kinematografininkus – meno kūrėjus. Sąjungos nariai profesinio bendrumo principu jungiasi į Gildijas.

1.2.     Asociacija veikia, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Asociacijų, Meno kūrėjo ir Meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

1.3.     Sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris įstatuose numatytais veiksmais siekia nustatytų tikslų.

1.4.     Sąjungos veikla yra neterminuota, finansiniai metai yra kalendoriniai metai. 

2. SĄJUNGOS TIKSLAI IR VEIKLOS PRINCIPAI

2.1.     Sąjungos tikslai – vykdyti kūrybines programas, ginti savo narių kūrybines, socialines, autorines, gretutines bei kitas teises, skatinti laisvą kūrybą, jos įvairovę, įtakoti valstybės politiką kino srityje, rūpintis kino sklaida.

2.2.     Įgyvendindama šiuos tikslus Sąjunga:

2.2.1.    atstovauja savo nariams santykiuose su valstybinėmis institucijomis, įvairiomis organizacijomis;

2.2.2.    sudaro sutartis bei susitarimus, kurie gina jos narių teises;

2.2.3.    atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina Sąjungos ir jos narių kūrybines, socialines, autorines bei gretutines teises ir teisėtus interesus valstybinėse institucijose bei privačiose įmonėse ir įstaigose, teismuose;

2.2.4.    teikia atitinkamoms valstybės valdžios institucijoms pasiūlymus dėl įstatymų bei normatyvinių aktų priėmimo, pakeitimo ir panaikinimo;

2.2.5.    naudojasi teise nemokamai gauti iš valstybinių institucijų ir kitokių organizacijų informaciją apie įstatymų, kurie gina Sąjungos narių teises ir interesus, įgyvendinimą, susitarimų vykdymą;

2.2.6.    savo autoritetu, lėšomis remia kino meno žmonių kūrybinę iniciatyvą, gali turėti eksperimentines studijas, kino teatrus, filmoteką, videoteką ir kitas įstaigas;

2.2.7.    rengia festivalius ir peržiūras, kūrybines konferencijas, susitikimus, diskusijas, filmų aptarimus, kūrybinius konkursus, skiria premijas, kūrybines komandiruotes, dalyvauja kituose kino renginiuose;

2.2.8.    pateikia kūrinius ir kūrėjus įvairioms premijoms ir apdovanojimams;

2.2.9.    siūlo savo nariams skirti valstybės stipendijas.

2.3.     Savo įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti Sąjunga įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:

2.3.1.    nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Sąjungos tikslus ir uždavinius;

2.3.2.    užsiimti kino projektų realizavimu;

2.3.3.    steigti visuomenės informavimo priemones;

2.3.4.    užsiimti leidyba;

2.3.5.    užsiimti profesinės kvalifikacijos kėlimo veikla;

2.3.6.    užsiimti kino, video reklamos kūrimu;

2.3.7.    užsiimti kino meno kūrinių kokybės vertinimu bei kainos nustatymo ekspertize;

2.3.8.    teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus, nustatyti jų kainą;

2.3.9.    pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti ir juo disponuoti;

2.3.10. sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su asmenimis įstatuose numatytai veiklai vykdyti;

2.3.11. gauti valstybės paramą kūrybinėms programoms vykdyti, lėšų ar kitokio turto iš Lietuvos arba tarptautinių organizacijų, fondų, taip pat asmenų, turėti paramos gavėjo statusą.

2.4.     Sąjungos narių kūrybai plėtoti, buities palengvinimui, sveikatos ir poilsio užtikrinimui, taip pat bedarbystės ir kitais atvejais gali teikti jiems materialinę ir socialinę paramą bei pagalbą. 

3. SĄJUNGOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

3.1.     Sąjungos nariais gali būti fiziniai asmenys – kinematografininkai.

3.2.     Asmuo priimamas į Sąjungą, jeigu jo meninė kūryba atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

3.2.1.    asmens meno kūryba yra teigiamai įvertinta profesionalių meno vertintojų monografijose, studijose, straipsniuose, arba recenzijose–rekomendacijose ir taip pripažinta profesionalia;

3.2.2.    asmens meno kūryba yra apibūdinta enciklopedijose, arba įtraukta į švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, aukštesniųjų studijų ir aukštojo mokslo studijų programas;

3.2.3.    asmens meno kūryba yra įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, tarptautine meno premija arba profesionalaus meno konkurso laureato diplomu;

3.2.4.    asmens meno kūrinių yra įsigiję Lietuvos arba užsienio valstybių nacionaliniai muziejai ar galerijos;

3.2.5.    asmeniui už meno kūrybą, atitinkančią šio straipsnio 1–4 punktuose numatytus pripažinimo pagrindus, ar už meno kūrybą vertinančius straipsnius, recenzijas, paskelbtus Lietuvos ar užsienio valstybių meno leidiniuose, ir už tiriamąją (mokslinę) veiklą atitinkamoje meno srityje suteiktas daktaro, habilituoto daktaro vardas;

3.2.6.    asmeniui, aukštųjų meno mokyklų dėstytojui, už meno kūrybą ir pedagoginę veiklą suteiktas pedagoginis profesoriaus ir (ar) docento vardas.

3.3.     Sąjungos narius priima Gildijos, kurios nariu kandidatas ketina tapti, susirinkimas.

3.4.     Asmuo, pageidaujantis būti Sąjungos nariu, profesiniu pagrindu pateikia prašymą atitinkamai Gildijai. Stojantysis susipažįsta su Sąjungos įstatais, sumoka stojamąjį nario mokestį, pateikia šiuos dokumentus: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašą, kūrybinę biografiją, pagrindinių meno kūrinių bibliografijos sąrašą – monografijas, studijas, straipsnius arba recenzijas-rekomendacijas, kuriose jo meno kūryba profesionalių vertintojų yra pripažinta profesionalia. Asmens, pageidaujančio būti Sąjungos nariu, prašymą svarsto atitinkamos Gildijos narių susirinkimas. Gildijos narių susirinkimas gali priimti vieną iš šių sprendimų:

3.4.1.    tenkinti asmens, pageidaujančio būti Sąjungos nariu, prašymą;

3.4.2.    atmesti asmens, pageidaujančio būti Sąjungos nariu, prašymą. Gildijos narių sprendimas atmesti asmens, pageidaujančio būti Sąjungos nariu, prašymą privalo būti motyvuotas.

3.5.     Pakartotinis prašymas asmens, kuris pageidavo būti Sąjungos nariu, tačiau jo prašymas buvo atmestas, gali būti nagrinėjamas ne anksčiau, kaip praėjus vieneriems metams nuo atitinkamo sprendimo atmesti tokį prašymą.

3.6.     Narys laikomas išstojusiu iš Sąjungos, kai apie tai pareiškia raštu.

3.7.     Sąjungos narys, nemokėjęs nario mokesčio du kartus iš eilės, bei tais atvejais, kai jo (Sąjungos nario) veikla prieštarauja Sąjungos tikslams, gali būti pašalintas iš Sąjungos, tuo pačiu – iš Gildijos. Sąjungos narys yra šalinamas Gildijos narių susirinkimo arba Patikėtinių tarybos sprendimu.

3.8.     Išstojusiems arba pašalintiems Sąjungos nariams nario mokestis negrąžinamas.

3.9.     Išstoję arba pašalinti Sąjungos nariai pakartotinai gali būti priimti tik praėjus vieneriems metams.

3.10.  Sąjungos narys turi teisę:

3.10.1. asmeniškai dalyvauti ir balsuoti Sąjungos narių Konferencijoje bei Visuotiniame Sąjungos narių susirinkime arba teisės aktų nustatytais būdais pavesti, įgalioti arba suteikti teisę juose dalyvauti ir balsuoti kitam asmeniui;

3.10.2. susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą Sąjungos bei Gildijos turimą informaciją apie Sąjungos bei Gildijos veiklą. Informacijos apie Sąjungos ir jos organų veiklą paskleidimo tarp Sąjungos narių būdus nustato Patikėtinių taryba;

3.10.3. būti deleguotas atstovauti Sąjungos narių interesams visose valdžios ir valdymo institucijose, Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose bei santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

3.10.4. rinkti ir būti išrinktas į visus Sąjungos organus;

3.10.5. dalyvauti be balsavimo teisės kolegialaus Sąjungos organo posėdžiuose, kai svarstomas jo klausimas;

3.10.6. kreiptis su paklausimais ir siūlymais į kiekvieną Sąjungos organą;

3.10.7. naudotis Sąjungos bei Gildijos teikiamomis paslaugomis, prašyti ir gauti materialinę, teisinę ir kūrybinę paramą;

3.10.8. išstoti iš Sąjungos.

3.11.  Sąjungos narys:

3.11.1. laikosi Sąjungos Įstatų, vykdo jos valdymo struktūrų nutarimus, sutarčių ir susitarimų, kuriuos priima Sąjunga, reikalavimus;

3.11.2. moka nario mokestį.

3.12.  Prie Sąjungos gali veikti kinematografinių profesijų darbuotojų, neturinčių meno kūrėjų statuso, susivienijimai. Jų steigimo ir veiklos tvarką nustato Patikėtinių taryba. Susivienijimų nariai, įgiję meno kūrėjo statusą, tampa Sąjungos nariais. 

4. GILDIJOS

4.1.     Gildijas sudaro Sąjungos nariai susivieniję profesinio bendrumo principu. Sąjungos narys gali būti vienos Gildijos nariu. Gildijoje privalo būti ne mažiau kaip penki nariai.

4.2.     Gildijos įsteigiamos ir panaikinamos, o taip pat sujungiamos ar skaidomos Patikėtinių tarybos sprendimu. Naujos Gildijos kuriamos nedubliuojant jau esamų.

4.3.     Gildija veikia vadovaudamasi Sąjungos įstatais ir savo veiklos reglamentu, kuriame apibrėžti jos sukūrimo, likvidavimo ir veiklos principai.

4.4.     Gildijos veikla negali prieštarauti Sąjungos įstatams.

4.5.     Aukščiausias Gildijos organas yra Gildijos narių susirinkimas.

4.6.     Gildijos narių susirinkimas:

4.6.1.    Įstatuose nustatyta tvarka priima ir šalina Sąjungos narius;

4.6.2.    priima, keičia arba papildo Gildijos veiklos reglamentą;

4.6.3.    renka, atšaukia Gildijos vadovą arba priima jo atsistatydinimą; Gildijos vadovas tuo pačiu yra ir Sąjungos Patikėtinių tarybos narys;

4.6.4.    teikia pasiūlymus Patikėtinių tarybai.

4.7.     Gildijos narių susirinkimas šaukiamas Gildijos vadovo arba daugiau nei pusės Gildijos narių iniciatyva. Sprendimai Gildijos susirinkime priimami paprasta balsų dauguma.

4.8.     Susirinkimo sprendimai pranešami visiems Gildijos nariams. Su Gildijos narių susirinkimo protokolais gali susipažinti visi Sąjungos nariai. 

5. SĄJUNGOS VALDYMAS

5.1.     Aukščiausi Sąjungos organai yra:

5.1.1. Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas, kviečiamas kas ketveri metai;

5.1.2. Sąjungos narių Konferencija, turinti dalį Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo teisių, kviečiama kasmet.

5.2.     Kolegialus Sąjungos valdymo organas yra Patikėtinių taryba.

5.3.     Vienasmeniai Sąjungos valdymo organai yra Sąjungos pirmininkas ir Sąjungos direktorius. 

6. VISUOTINIS SĄJUNGOS NARIŲ SUSIRINKIMAS

6.1.     Kas ketveri metai Patikėtinių tarybos sprendimu kviečiamas Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas, kuris:

6.1.1. tvirtina ir keičia Sąjungos įstatus;

6.1.2. skiria ir atšaukia Sąjungos pirmininką;

6.1.3. tvirtina Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę;

6.1.4. atskiru dokumentu nustato stojamojo įnašo ir nario mokesčio dydį bei mokėjimo tvarką;

6.1.5. priima sprendimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

6.1.6. priima spendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo, ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu.

6.2.     Eilinis Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas kviečiamas kas ketveri metai, baigiantis/pasibaigus Sąjungos pirmininko kadencijai.

6.3.     Neeilinis Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas kviečiamas atsistatydinus Sąjungos pirmininkui ar jam negalint eiti pareigų; taip pat kitais atvejais, kai yra Patikėtinių Tarybos sprendimas, daugiau kaip pusės Sąjungos narių arba Sąjungos pirmininko ar Sąjungos direktoriaus reikalavimas.

6.4.     Apie susirinkimo datą ir darbotvarkę Sąjungos nariams pranešama viešai ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

6.5.     Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Sąjungos narių.

6.6.     Susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Nutarimai dėl įstatų keitimo, Asociacijos pertvarkymo, reorganizavimo ar veiklos nutraukimo priimamai balsavus ne mažesne kaip 2/3 Visuotiniame Sąjungos narių susirinkime dalyvaujančių Asociacijos narių balsų dauguma.

6.7.     Jeigu Visuotiniame Sąjungos narių susirinkime nėra kvorumo, ne vėliau kaip po mėnesio turi būti sušauktas pakartotinis Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas. Jo data pranešama viešai Sąjungos nariams ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Pakartotinis Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas vyksta pagal neįvykusio Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo darbotvarkę. Sprendimai neįvykusio Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo darbotvarkės klausimais priimami, nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus.

6.8.     Susirinkimo nutarimai yra privalomi Sąjungos nariams, Gildijoms, Sąjungos įmonėms. 

7. SĄJUNGOS NARIŲ KONFERENCIJA

7.1.     Kasmetinę Sąjungos narių Konferenciją, kuri svarsto ir tvirtina Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę, kviečia Sąjungos pirmininkas per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

7.2.     Apie Konferencijos datą ir darbotvarkę Sąjungos nariams pranešama viešai ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

7.3.     Konferencija turi visas Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo teises, išskyrus tas, kurios numatytos šių Įstatų 6.1.1 bei  6.1.5  punktuose.

7.4.     Konferencija teisėta, jei joje dalyvauja daugiau kaip pusė Sąjungos narių. Konferencijos nutarimų priėmimui mutatis mutandis taikomos Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo nutarimų priėmimo nuostatos.

7.5.     Jeigu Konferencijoje nėra kvorumo, ne vėliau kaip po mėnesio turi būti sušaukta pakartotinė Konferencija. Sprendimai neįvykusios Konferencijos darbotvarkės klausimais priimami, nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus.

7.6.     Konferencijos nutarimai yra privalomi Sąjungos nariams, Gildijoms, Sąjungos įmonėms.

7.7.     Tais metais, kuriais yra šaukiamas Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas, Konferencija gali būti nešaukiama. 

8. PATIKĖTINIŲ TARYBA

8.1.     Kolegialus Sąjungos valdymo organas yra Patikėtinių Taryba, kurią sudaro Gildijų vadovai ir Sąjungos pirmininkas.

8.2.     Sąjungos Patikėtinių taryba:

8.2.1.    tarp Visuotinių Sąjungos narių susirinkimų vadovauja Sąjungos veiklai;

8.2.2.    skiria ir atšaukia Sąjungos direktorių, nustato jo atlyginimą;

8.2.3.    ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos rengia ir pateikia Sąjungos narių Konferencijai bei Visuotiniam Sąjungos narių susirinkimui Sąjungos veiklos ataskaitą;

8.2.4.    tvirtina Sąjungos išlaidų sąmatą kitiems metams;

8.2.5.    siūlo kandidatus meno premijoms, valstybiniams apdovanojimams gauti;

8.2.6.    priima sprendimus dėl Sąjungos garbės vardo ar rėmėjo vardo suteikimo. Šie vardai nesuteikia Sąjungos nario teisių;

8.2.7.    priima sprendimus dėl Sąjungos buveinės keitimo;

8.2.8.    priima sprendimus dėl Gildijų įsteigimo, panaikinimo, sujungimo ar skaidymo;

8.2.9.    sprendžia Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo ar Konferencijos pavestus kitus svarbius Sąjungos reikalus.

8.3.     Patikėtinių tarybos nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė Patikėtinių tarybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia Sąjungos pirmininko balsas.

8.4.     Patikėtinių tarybai vadovauja Sąjungos pirmininkas. 

9. SĄJUNGOS PIRMININKAS

9.1.     Sąjungos pirmininkas yra vienasmenis Sąjungos valdymo organas. Sąjungos pirmininkas renkamas ketveriems metams Visuotiniame Sąjungos narių susirinkime. Tas pats asmuo Sąjungos pirmininku gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

9.2.     Likus ne mažiau nei 7 dienoms iki Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo, kuriame bus renkamas Sąjungos pirmininkas, visi kandidatai į Sąjungos pirmininkus turi pateikti Patikėtinių tarybai pareiškimus, kuriuose nurodytas kandidato pageidavimas būti renkamu, savo gyvenimo aprašymą ir veiklos planą, jei kandidatas būtų išrinktas Sąjungos pirmininku. Kandidatai į Sąjungos pirmininkus taip pat gali būti iškelti ar patys išsikelti Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo metu. Tokiu atveju Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo metu iškeltas ar save išsikėlęs kandidatas į Sąjungos pirmininkus turi pristatyti Visuotiniam Sąjungos narių susirinkimui savo veiklos planą. Visuotiniame Sąjungos narių susirinkime Sąjungos pirmininkas renkamas tik iš tų kandidatų, kurie įvykdė šiame punkte nurodytus reikalavimus.

9.3.     Sąjungos pirmininkas:

9.3.1.    vadovauja Patikėtinių tarybos darbui, pirmininkauja jos posėdžiuose;

9.3.2.    šaukia neeilinį Visuotinį Sąjungos narių susirinkimą;

9.3.3.    pirmininkauja Visuotiniams Sąjungos narių susirinkimams;

9.3.4.    atstovauja Sąjungai Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, kitose valdžios ir valdymo institucijose, Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose bei santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, teismuose.

9.4.     Sąjungos pirmininkui laikinai negalint vykdyti pareigų, jį pavaduoja jo įgaliotas asmuo (laikinasis pavaduotojas). 

10. SĄJUNGOS DIREKTORIUS

10.1.  Sąjungos direktorius yra vienasmenis Sąjungos valdymo organas.

10.2.  Sąjungos direktorių skiria ir atleidžia Patikėtinių taryba. Darbo sutartį arba savanoriško darbo sutartį su Sąjungos direktoriumi pasirašo Patikėtinių tarybos įgaliotas asmuo. Sąjungos direktoriumi gali būti ir ne Sąjungos narys.

10.3.  Sąjungos direktorius organizuoja Sąjungos veiklą, teisės aktų ir šių įstatų nustatyta tvarka vykdo Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo, Konferencijos ir Patikėtinių tarybos sprendimus.

10.4.  Sąjungos direktorius taip pat:

10.4.1. tvarko Sąjungos turtą ir finansus, narių apskaitą ir veiklos dokumentus;

10.4.2. priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis; nustato Sąjungos darbuotojų darbo užmokesčio dydžius ir jų skatinimo tvarką;

10.4.3. disponuoja Sąjungos sąskaitomis kredito įstaigose;

10.4.4. Sąjungos vardu sudaro ūkines sutartis ir pasirašo kitas sutartis bei susitarimus;

10.4.5. pateikia Konferencijai ar Visuotiniam Sąjungos narių susirinkimui Sąjungos metinę finansinę ataskaitą;

10.4.6. vykdo kitas teisės aktuose ir šiuose įstatuose Sąjungos direktoriui priskirtas funkcijas ir priima sprendimus, nepriskirtus Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo, Patikėtinių tarybos ar Sąjungos Pirmininko kompetencijai. 

11. SĄJUNGOS TURTAS

11.1.  Sąjungai nuosavybės teise gali priklausyti nekilnojamas turtas / žemė, pastatai, statiniai, įmonės ir kt./ ir kilnojamas turtas, reikalingas jos veiklai. Sąjungos nariai, tiek išstodami iš organizacijos, tiek nutraukus jos veiklą, jokių teisių į šį turtą neturi.

11.2.  Sąjungos pajamų šaltiniai:

11.2.1. narių stojamieji ir metiniai mokesčiai;

11.2.2. atskaitymai iš įmonių pelno;

11.2.3. paveldėtas turtas;

11.2.4. Lietuvos Respublikoje ir užsienyje gyvenančių fizinių bei juridinių asmenų perduotas Sąjungai turtas /parama, labdara, dovanos, aukos bei palikimai/ ir lėšos;

11.2.5. valstybės ir savivaldybių skirtos tikslinės lėšos;

11.2.6. pajamos už nuomotą turtą;

11.2.7. kitos teisėtai įgytos pajamos. 

12. SĄJUNGOS VEIKLOS KONTROLĖ

12.1.  Sąjungos ūkiniams metams pasibaigus, finansinę veiklą (lėšų ir pajamų naudojimą) tikrina Patikėtinių tarybos paskirta audito komisija.

12.2.  Patikėtinių taryba per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi parengti ir pateikti Konferencijai ir/ar Visuotiniam Sąjungos narių susirinkimui kiekvienų praėjusių finansinių metų Sąjungos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Sąjungos veiklos ataskaitoje turi būti visa informacija, kurią nurodo Asociacijų įstatymas bei nustato Konferencija ar Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas. 

13. SĄJUNGOS REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

13.1.  Sąjunga gali būti reorganizuota Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo nutarimu. Sąjungą galima reorganizuoti šiais būdais:

13.1.1. jungiant su kitomis asociacijomis;

13.1.2. skaidant į kelias asociacijas.

13.2.  Reorganizuojant Sąjungą būtinas jos turto įvertinimas, apie kurį išvadas raštu iki Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo, kuriame numatyta svarstyti Sąjungos reorganizavimą, turi pateikti auditorius.

13.3.  Sąjungos likvidavimo pagrindas gali būti:

13.3.1. Visuotinio Sąjungos narių susirinkimo nutarimas;

13.3.2. teismo sprendimas likviduoti Sąjungą už įstatymo numatytus teisės pažeidimus.

13.4.  Institucija, nutarusi likviduoti Sąjungą, skiria likvidatorių ir nustato jo įgaliojimus, likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką.

13.5.  Apie Sąjungos reorganizavimą ar likvidavimą turi būti skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka.

13.6.  Sąjungą likvidavus, likvidatorius privalo sudaryti likvidavimo aktą, išregistruoti Sąjungą, grąžinti pažymėjimą jį išdavusiam registro tvarkytojui.

13.7.  Likęs Sąjungos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir Sąjungos narių reikalavimus iki Sąjungos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas ar teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Sąjungą.

13.8.  Sąjunga pertvarkoma, pasibaigia (reorganizuojama ar likviduojama) Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

13.9.  Jeigu Sąjungoje liko mažiau negu 25 nariai, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą Sąjunga turi pranešti Juridinių asmenų registrui nuostatų nustatyta tvarka. 

14. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14.1.  Sąjungos privalomi pranešimai nariams ir kitiems asmenims įteikiami pasirašytinai arba  siunčiami registruotu laišku ar e. ryšių priemonėmis (e. paštu ar faksu), paskutiniais Sąjungai žinomais adresais ir (ar) numeriais.

14.2.  Jei naudojamas viešas pranešimų skelbimo būdas, pranešimai skelbiami Sąjungos interneto svetainėje.

14.3.  Filialai ir atstovybės steigiamos bei jų veikla nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.

14.4.  Šie įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.