Naujiena

Lietuvos animacijos vasara Europoje

  • 2015 12 22

 

 

Lietuvos animacijos vasara Europoje
Parengė Valentas Aškinis
 
Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“ vykdo atskirą lietuviškos animacijos pristatymo programą Europos ir viso pasaulio miestuose. Šie renginiai susilaukia vis didesnio dėmesio tarp tarptautinių festivalių organizatorių, Lietuvos Respublikos ambasadų suinteresuotų Kultūros atašė ir kitų kultūros politikos veikėjų.
 
Lietuvos animacija daugeliui atrandama iš naujo. Žiūrovų ir kino specialistų puikūs vertinimai mus skatina tęsti pradėtą darbą, kad lietuvių animacija pasiektų dar didesnį publikos ratą. Planuojama ir siekiama, kad tai nebūtų tik vienkartinė akcija, o taptų ilgalaikiu procesu.
 
Reikšminga tai, kad lietuvių animatorių darbai pasauliui įrodė savo kūrybines potencijas, ir animacinio kino vertintojai atsakingai įvertina ir apibrėžia lietuvių animacinio kino mokyklą, kaip savitą ir turinčią išskirtinį savo braižą. Pažymėtina, kad lietuvių animacijos fenomenas ir reiškinys įžengė į savo brandos etapą, į savotišką „vasaros“ laikmetį.
 
Siekiant plačiau supažindinti Europos visuomenę buvo parengtos retrospektyvinės programos, pavadinimu „Lietuvos animacijos vasara Europoje“. Šiuo metu su daugelio šalių festivalių organizatoriais vyksta tolimesnės derybos dėl programų rodymo laiko. Daugelis renginių šiais metais jau įvyko. Žemiau pateikiama informacija ir interviu apie jau įvykusius „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ programų pristatymus ir rodymus įvairiuose pasaulio miestuose ir festivaliuose, ir Lietuvoje.
 
Suzdalė. Rusija. 20-asis „Atviras Rusijos animacinio kino festivalis Suzdalėje“.
4-asis NVS šalių ir trijų Baltijos valstybių Kino forumas
 
Jubiliejiniame 20-ajame „Atvirame Rusijos animacinio kino festivalyje“ jau ketvirtą kartą vyko NVS šalių ir trijų Baltijos valstybių Kino forumas. Šiemet festivalio dėmesys buvo skirtas Lietuvos animacijai, festivalio almanache buvo parengtas straipsnis apie Lietuvos animacijos istoriją, jos raidos etapus. Buvo parodyta išplėstinė programa „Lietuvos animacijos vasara Europoje“.

Festivalio organizatorė ir meno direktorė Natalija Lukinykh pristatydama Lietuvos delegacijos narius Valentą Aškinį ir Jūratę Leikaitę pasakė: 
„Istorija taip susiklostė, kad ir Lietuvos, ir Rusijos animacijos pradininkas yra vienas ir tas pats asmuo – Vladislavas Starevičius. Šis didis menininkas savo kūrybinę karjerą pradėjo Kaune, kur 1910 metais nufilmavo savo pirmąjį lėlių animacinį filmą „Vabalų raguočių karas“ („Lucanus Cervus“). Taigi nuo šios datos Lietuva mini savo animacijos pradžią. Na o vėliau, persikraustęs į Maskvą, A. Chanžonkovo kino fabrike 1912 m. V. Starevičius sukūrė filmą „Gražioji Lukanidė“, kuris minimas kaip pirmasis Rusijos animacinis filmas. Simboliška tai, kai visai neseniai archyvuose buvo aptikta pakankamai geros kokybės kino kopija, kurią meistrai restauravo ir įgarsino tekstu, kurį parašė pats V. Starevičius ir kuris taip pat buvo atrastas archyvuose... Ilgus metus Lietuvoje nebuvo stabilios animacijos gamybos. Devintajame dešimtmetyje pradėję kurti jauni režisieriai stengėsi atrasti savitą savo braižą, ir šiandien, aš manau, drąsiai galime kalbėti apie savitą lietuvių animacijos mokyklą, kuri puikiai pristatoma šios dienos retrospektyvoje.“

Jūratė Leikaitė
: „Į lietuvių animacinių filmų retrospektyvinės programos „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ pristatymą Suzdalėje susirinko nemažai jaunimo. Tuo metu festivalyje vyksta ir kitos peržiūros, renginiai, todėl ne visada lengva „turėti“ gausią auditoriją. Salėje buvo daug VGIK’o animacijos režisūros studentų, profesionalų režisierių, dailininkų. Kiekvieną filmą salės žiūrovai priėmė labai pozityviai, draugiškai ir gyvai. Labiausiai pradžiugino, jog po peržiūros mus „užgriuvo“ klausimų lavina. Jaunimas domėjosi, kaip buvo ieškomos filmų temos, kaip buvo kuriami programoje parodyti filmai, ką veikia autoriai dabar, kokie ateities planai, prodiusevimo sąlygos Lietuvoje ir t.t. Labai gerai, kad turėjome atsivežę ir knygų apie filmų kūrimo kelią, ir DVD diskų su lietuviškų filmų rinkiniais. Jie turėjo didžiulį pasisekimą. Ypač daug klausimų jaunimas man uždavė apie filmą „Užgavėnės“. Šio filmo tema rusams artima, juk ir jie turi šią šventę. Sudomino filmo meninis sprendimas, grafiniai koliažai, panaudoti kadruose, gyvų ir pieštų žmonių kompozicijos kadre, klasikinės ir pikselizacijos animacinės technikos kadrų junginys. Buvo gerai, kad galėjau parodyti knygą „Užgavėnės“, kurioje detaliai pristatomos filmo kūrimo kelias, iliustruotas piešiniais, eskizais, kadruotėmis. Jauniems profesionalams tai puiki medžiaga tobulinti savo žinias. Jaunimą sudomino mano debiutinio filmo „Metamorfozės“ kūrimo kelias. Dabar, praėjus daugeliui metų po šio filmo sukūrimo, galiu į jį pažvelgti iš laiko atstumo, objektyviau įvertinti šį darbą ir pasidalinti filmo kūrimo ypatybėmis. Šiuo metu daugelis jaunimo kuria kompiuterių pagalba, todėl darbas su „natūraliomis“ medžiagomis jau tampa egzotika. Papasakojau apie filmo „Kaktuso paslaptis“ sudėtingą grafinį spendimą, piešimą ant arkazolio (matinės celiulioido plėvelės), apie filmo „Metamorfozės“ animacijos štrichuotų piešinių ant puspergamenčio popieriaus piešimą ir jų kopijavimą ant celiulioido panaudojant specialų kopijavimo aparatą „Toshiba“ „Sojuzmultfilmo“ studijoje, dekoracijų tapymą ant celiuloido ir kitas gamybos detales. Studentai domėjosi ir filmo garsinio takelio kūrimu: kaip buvo natūraliai mikrofonu įrašomi triukšmai, kurie išgaunami džyrinant įvairius instrumentus, trankant ir braukant per plokštumas įvairius daiktus. Pokalbis užtruko gana ilgai. Jauniesiems žiūrovams savo grafiniu sprendimu ir sukuriamos nuotaikos paslaptimi labai patiko Redos Bartkutės filmas „Kaltė“. Skirmantos Jakaitės ir Solveigos Masteikaitės filmas „Neuklidinė geometrija“ visus sudomino savo grafiniu sprendimu, giliaprasme, simboliais paremta istorija. Pristatydami šios programos filmus paminėjome, kad jie apdovanoti presižiniuose tarptautiniuose festivaliuose.“
 
Programoje buvo parodyti filmai: „Medis“ (rež. N. Valadkevičiūtė), „Antspaudas“ (rež. A. Janauskas), „Kaktuso paslaptis“ (rež. V. Aškinis), „Dosnumas“ (rež. Z. Šteinys), „Metamorfozės“ (rež. J. Leikaitė), „Senelis ir senelė“ (rež. I. Bereznickas), „Trumpas sujungimas“ (rež. A. Janauskas), „Žemaitė – žemaičių pramotė“ (rež. A. ir A. Seleniai), „Užgavėnės“ (rež. J. Leikaitė), „Tankas“ (rež. H. Vaigauskas), „Tiltas“ (rež. I. Miškinytė), „Tiulis“ (rež. D. Jaruševičius), „Kaltė“ (rež. R. Tomingas), „Neeuklidinė geometrija“ (rež. S. Jakaitė ir S. Masteikaitė).
 
Krokuva. Lenkija. „7-asis Krokuvos vasaros animacijos dienų festivalis“
 
Lenkijoje jau septintą kartą įvyko festivalis „Krokuvos vasaros animacijos dienos“. Mažojo turgaus aikštėje po atviru dangumi rugpjūčio 2 d. 11 val. vakaro buvo parodyta specialioji retrospektyvinė programa „Lietuvos animacijos vasara Europoje“. Tai buvo finalinis šio lenkų festivalio seansas. Festivalio organizatoriai pažymėjo, kad šios programos filmai skirti suaugusiam žiūrovui, kad tai etapinių filmų rinkinys, kuriuose autoriai jautriai reaguoja į gyvenimo pokyčius, nagrinėja sudėtingas žmonių tarpusavio santykių problemas, taip pat ieško būdų patraukliai naujomis ir modernaus dizaino formomis, originaliu stiliumi pristatyti lietuvių kultūrinį paveldą, tradicijas, liaudies išmintį ir kūrybą.

Festivalyje buvo parodyti šie filmai: „Kaktuso paslaptis“ (rež. V. Aškinis), „Metamorfozės“ (rež. J. Leikaitė), „Žemaitė – žemaičių pramotė“ (rež. A. ir A. Seleniai), „Palankios aplinkybės“ (rež. A. Janauskas), „Užgavėnės“ (rež. J. Leikaitė), „Tiltas“ (rež. I. Miškinytė), „Galim susitikti, galim nesusitikti“ (rež. S. Jakaitė), „Saga“ (rež. I. Miškinytė), „Nepriklausomybės diena“ (rež. U. Budinaitė), „Užribis“ (rež. G. Stančiauskaitė), „Kaltė“ (rež. R. Bartkutė –Tomingas), „Neeuklidinė geometrija“ (rež. S. Jakaitė ir S. Masteikaitė).
 
Varna. Bulgarija. 11-asis Pasaulinis animacinių filmų festivalis „WFAF“
 
Varnoje (Bulgarija) rugsėjo 9–13 dienomis įvyko 11-asis Pasaulinis animacinių filmų festivalis „WFAF“. Tai gilias tradicijas turintis festivalis, kuriame pirmą kartą buvo parodyta tokia didžiulė lietuviškos animacijos retrospektyvinė programa. Lietuvos delegacijos nariai Valentas Aškinis, Jūratė Leikaitė–Aškinienė ir Magdalena Verseckas gausiai susirinkusiems festivalio dalyviams pristatė lietuvių animaciją ir literatūrą apie ją. Valentas Aškinis paminėjo, kad jo debiutinis filmas „Kaktuso paslaptis“ jau buvo parodytas šiame festivalyje ir laimėjo diplomą, ir kad tai įvyko 1989 metais, tai yra prieš 26 metus.

Šių metų „WFAF“ festivalyje buvo parodyti animaciniai filmai: „Kaktuso paslaptis“ (rež. V. Aškinis), „Metamorfozės“ (rež. J. Leikaitė), „Užgavėnės“ (rež. J. Leikaitė), „Galim susitikti, galim nesusitikti“ (rež. S. Jakaitė), „Saga“ (rež. I. Miškinytė), „Užribis“ (rež. G. Stančiauskaitė), „Kaltė“ (rež. R. Tomingas), „Neeuklidinė geometrija“ (rež. S. Jakaitė ir S. Masteikaitė). Po peržiūros įvyko diskusijos ir vaišės prie improvizuoto lietuviškos animacijos stendo.

Festivalio organizatorė Silvija Ivanova pastebėjo: „Lietuvių animacijai būdinga gilių problemų sprendimo ieškojimas, komplikuotų santykių aiškinimasis, o taip pat originalus ir įspūdingas dizainas ir sudėtingas vizualinis sprendimas. Tuo tarpu mūsų, bulgarų animacija pasižymi paprastumu, dauguma iš jų paremti nacionalinės karikatūros mokykla.“

Jūratė Leikaitė
: „Daugelis iš atvykusių į peržiūrą lankytojų vertino lietuvių filmus labai gerai. Salė buvo sausakimša. Po peržiūros žiūrovai buvo pavaišinti lietuviškais nacionaliniais gėrimais ir saldumynais. Visi galėjo apžvelgti vizualinę medžiagą, kurią pristatėme stende: knygas apie lietuviškus animacinius filmus, DVD filmų rinkinius, bukletus apie ateityje planuojamus sukurti filmus. Susitikimo metu pradėjau bendrauti su viena jauna bulgare, kuri susidomėjo animaciniais filmais apie laumes „Taip Laima lėmė“. Pasikalbėjus paaiškėjo, jog jaunoji prodiuserė ieško partnerių naujiems jų studijos projektams kurti. Pasikeitėme kontaktais, vėliau ėmėme bendrauti internetu. Šiame festivalyje buvo parodyta išsami bulgarų retrospektyvinė filmų programa. 1948 metais buvo pradėta formuoti profesionalioji Bulgarijos animacija prie Bulgarijos kinematografijos departamento. Patys pirmieji bulgarų filmai buvo kuriami Disnėjaus mokyklos stiliumi, tačiau apie 1950-1960 metus įvyko lūžis, estetinė revoliucija, kuri pasuko visą Bulgarijos animacijos vystymą grotesko, karikatūros link. Tai buvo to meto avangardas. Vienas labiausiai to meto žinomų kūrėjų ir Bulgarijos animacijos stiliaus formuotojų buvo Todor Dinov. 1960 metų pabaigoje bulgarų filmai laimėjo daugybę prizų prestižiniuose festivaliuose. Nors 1990 metais bulgarų animacija patyrė krizę, šiuolaikiniai autoriai ėmė ieškoti naujų kelių, originalumo, kuria filmus su ryškiomis juodojo humoro situacijomis, naudoja siurrealistinį grafinį sprendimą, renkasi filosofinio grotesko temas, išjuokiančias žmonių ydas ar pasaulio problemas. Išskirtiniu bulgarų režisieriumi šiuo metu yra Theodoras Ushevas, kuris kuria bendros gamybos filmus su Kanados nacionaliniu kino fondu ONF. Jo filmas „Lunatikas“(„Sonambulo“) savo ritminėmis kompozicijomis ir bulgarų melodijomis žiūrovą tiesiog užhipnotizuoja, šis filmas buvo atrinktas ir parodytas „Tindirindžio“ festivalio konkursinėje programoje.
Galerijoje „Graffit Gallery“ buvo surengta įdomi animacijos dailininkų paroda, skirta 100 metų Bulgarijos kinui paminėti. Groteskas, karikatūra, šmaikštūs juokeliai – pagrindinis bulgarų animacijos skiriamasis bruožas. Skirtingomis technikomis atlikti 100 autorių darbai sužavėjo savo plačia meninių formų įvairove. Kiekvienas autorius laisvai „džiazuoja“, ieškodamas savitų, tik jo kuriamo filmo, stiliaus savitumų. Daugelis šių filmų buvo apdovanoti garsiuose tarptautiniuose festivaliuose. Parodoje galima buvo sutikti ir pabendrauti su šių filmų dailininkais. Lietuvių programoje nebuvo nei linksmų, nei šmaikščių filmų, kurių gal būt tikėjosi bulgarų žiūrovai. Sukurti Lietuvoje kokį linksmą filmą vaikams tampa nerealia svajone, nes dažniausiai finansuojami sudėtingi, komplikuoti, suaugusiems skirti filmai. Daugelio festivalių žiūrovai trokšta ir laukia atpalaiduojančių, linksmų filmų, ypač skirtų vaikams.“
 
Krokuva. Lenkija. Kinas „KIKA“. Tarptautinė Animacijos Diena
 
Krokuvoje kino teatras–kavinė „KIKA“, minint „Tarptautinę Animacijos Dieną“,  spalio 28 d. pakvietė žiūrovus į lietuvių programos „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ peržiūrą.

„KIKA“ informacijoje skelbiama: „Programoje rodomi įdomiausi ir originaliausi Lietuvos šiuolaikinės animacijos filmai, kuriuos sukūrė skirtingų kartų atstovai. Tai puiki galimybė susipažinti su kūriniais, kuriuos inspiravo ir politinė kaita, ir lietuvių tradicijos, ir folkloras. Jaunųjų Lietuvos menininkų darbai pilni įkvėpimo ir pasižymi puikiu dizainu.“

Programoje buvo parodyti animaciniai filmai: „Kaktuso paslaptis“ (rež. V. Aškinis),„Metamorfozės“ (rež. J. Leikaitė), „Žemaitė – žemaičių pramotė“ (rež. A. ir A. Seleniai),  „Palankios aplinkybės“ (rež. A. Janauskas), „Užgavėnės“ (rež. J. Leikaitė), „Tiltas“ (rež. I. Miškinytė), „Galim susitikti, galim nesusitikti“ (rež. S. Jakaitė), „Saga“ (rež. I. Miškinytė), „Nepriklausomybės diena“ (rež. U. Budinaitė),  „Užribis“ (rež. G. Stančiauskaitė),  „Kaltė“ (rež. R. Bartkutė –Tomingas), „Neeuklidinė geometrija“ (rež. S. Jakaitė ir S. Masteikaitė).
 
Vilnius. Lietuvos kinematografininkų sąjunga. Lietuvos animacijos vasara Europoje. Lietuvių filmų programa
 
Lietuvos kinematografininkų sąjungoje lapkričio 29 d. buvo parodyta naujausių lietuvių studentų ir profesionalų animacinių filmų programa, kuri toliau keliaus į kitus miestus kaip programos „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ dalis. Kitais metais filmų retrospektyva su šių metų filmais pasieks ir užsienio žiūrovus.
 
Vilnius. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Švedų delegacijos vizitas. Programa „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ keliaus į Švediją
 
Šių metų gruodžio 3 dieną į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją su vizitu atvyko oficiali švedų delegacija, kurioje buvo Mike Bode, Švedijos karalystės Jončiopingo regiono kultūros departamento Vizualinių menų projektų vystytojas, Anna Rydell, Švedijos karalystės Jončiopingo regiono kultūros departamento Kino projektų vystytoja, Dan Nilsson,  Švedijos karalystės Jončiopingo regiono kultūros departamento vadovo asistentas.Vizitą organizavo Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos karalystėje Kultūros atašė Saulė Mažeikaitė–Teiberė, siekiant vystyti bendradarbiavimą tarp mūsų šalių ir organizuoti programos „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ pristatymą Švedijos karalystėje.

VTDK Medijų katedros vedėja Dalia Matijkienė ir lektorius, animacinių filmų režisierius ir festivalio „Tindirindis“ organizatorius Valentas Aškinis svečiams parodė naujas Dizaino fakulteto laboratorijas, modernų filmavimo paviljoną, šiuolaikišką garso įrašų studiją, montažines, eksperimentinės ir klasikinės animacijos laboratorijas.
 

Kadras iš filmo „Sausra“
 
Modernioje kino salėje švedų delegacijai buvo parodytas VTDK studentų B. Kumžos ir J. Sutkaus (ir rež. A. Kupšytės) diplominis filmas „Sausra“ ir plačiau pristatyta programa „Lietuvos animacijos vasara Europoje“. Animacinis filmas „Sausra“ apdovanotas Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ prizu už šių metų Geriausią lietuvių studentų darbą, jis yra pelnęs jau kelių festivalių apdovanojimus užsienyje ir Lietuvoje.
 

Kadras iš filmo „Užribis“
 
Švedų delegacijos nariams buvo įteikti DVD diskai su įrašais „Lietuvos animacijos vasara Europoje“. Į šią retrospektyvinę programą įtrauktas ir VTDK studentės G. Stančiauskaitės animacinis filmas „Užribis“, kuris 2013 metais apdovanotas „Sidabrinės gervės Sidabriniu kiaušiniu“ kaip Geriausias metų studentų darbas.
Švedų delegacijos nariai nuoširdžiai sveikino už kolegijos pasiekimus, studentų ir dėstytojų bendradarbiavimą, kuris duoda didžių rezultatų, atkreipė dėmesį į puikias darbo ir kūrybos sąlygas, modernios technikos įdiegimą, naujų technologijų taikymą. Susitikimo metu buvo aptarta galimybė toliau vystyti bendradarbiavimą ir programos „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ rodymo planus Švedijos karalystėje.
 
Minskas. Baltarusija. Tarptautinė Animacijos Diena
 
Tarptautinio renginio „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ vakaras įvyko Baltarusijos kino istorijos muziejuje (Minskas, Sverdlovo g. 4). Simboliška tai, kad buvo paminėta ir „Tarptautinė Animacijos Dienos“ šventė, kuri buvo pažymėta išvakarėse. Renginį pravedė garsūs baltarusių režisieriai Irina Kodiukova ir Michailas Tumelia.

Programoje buvo parodyti animaciniai filmai: „Gražioji Lukanidė“ (rež. V. Starevičius), „Kaktuso paslaptis“ (rež. V. Aškinis), „Metamorfozės“ (rež. J. Leikaitė), „Žemaitė – žemaičių pramotė“ (rež. A. ir A. Seleniai), „Palankios aplinkybės“ (rež. A. Janauskas), „Užgavėnės“ (rež. J. Leikaitė), „Tiltas“ (rež. I. Miškinytė), „Galim susitikti, galim nesusitikti“ (rež. S. Jakaitė), „Saga“ (rež. I. Miškinytė), „Nepriklausomybės diena“ (rež. U. Budinaitė), „Užribis“ (rež. G. Stančiauskaitė), „Kaltė“ (rež. R. Bartkutė –Tomingas), „Neeuklidinė geometrija“ (rež. S. Jakaitė ir S. Masteikaitė).
  

Irina Kodiukova
 
Irina Kodiukova papasakojo:
„Vakarą pradėjome lėlinės animacijos pradininko Vladislavo Starevičiaus filmu „Gražioji Lukanidė“, kuris pasak kino istoriko N. Izvolovo buvo pradėtas filmuoti Kaune, o užbaigtas Maskvoje 1912 m. Šis menininkas pirmąjį animacinį lėlių filmą „Vabalų raguočių karas“ („Lucanus Cervus“) nufilmavo Kaune 1910 metais. Vėliau programoje buvo parodyta retrospektyvinė lietuvių animacijos režisierių programa, kurioje surinkti ir meistrų, ir studentų sukurti filmai, kurie su programa „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ keliauja per įvairias šalis. Į renginį susirinko baltarusių animacinio kino kūrėjai, animatoriai, menininkai, „Baltarusijos universiteto“ Dizaino fakulteto dėstytojai ir studentai, kurie dabar gilinasi į animacijos kalbą ir meno subtilybes. Po programos peržiūros įvykusioje diskusijoje buvo išsakytos nuomonės apie lietuvių filmų aukšto lygio dizainą, o ypatingo dėmesio susilaukė Redos Bartkutės animacinis filmas „Kaltė“. Parodos vitrinose žiūrovai turėjo galimybę apžiūrėti plakatus su įvairių lietuvių filmų kadrais, renginį aplankę vaikai dovanų gavo suvenyrinius atvirukus su ilgametražio animacinio filmo „Aukso žirgas“ atvaizdais.“