Naujiena

Filmų plakatų paroda „Čekų filmų plakatas 1931-1948 metais“

  • Čekijos Respublikos ambasada Lietuvoje
  • 2016 04 14

1930 m. Čekoslovakijos kinuose pasirodė pirmieji garsiniai filmai, kartu su jais ir plakatai, kuriuos lengva atskirti nuo nebyliojo kino plakatų. Visų pirma iš plakatų dingo vientisos scenos, o charakteringu bruožu patapo keleto motyvų ir figūrų dėlionė, papildyta ryškių spalvų paletėmis. Daugiausia dominuoja aktorių galvos, tačiau nemažai ir viso kūno detalių, fone kartais matomi filmų kadrai. Naujiena buvo režisierių ir pagrindinių vaidmenų atlikėjų pavardžių rašymas. Amerikietiški kino plakatai tapo pagrindiniu pavyzdžiu čekų autoriams. Labai realistiškas filmų, ypač vakarietiškų, nuotraukų perpiešimas buvo gana dažnas reiškinys, tad ši tendencija neaplenkė ir plakatų dailininkų Čekijoje. Plakatuose atsiranda filmo kūrėjų vardai, vėliau ir filmų platintojų pavadinimai. Be labai didelio formato – vieno ir pusės metro aukščio, kurių šiandien, deja, ne tiek daug išlikę muziejų kolekcijose, dažniausiai būdavo kabinama „nudle“ plakatai (95 cm aukščio ir 300 cm pločio). Vien tik Prahos miesto muziejuje jų yra keletas šimtų. Atsižvelgiant į tai, kad Čekijoje, Moravijoje bei Silezijoje XX a. pradžioje gyveno didelė vokiečių tautinė mažuma, plakatai buvo spausdinami dvejomis – čekų ir vokiečių kalbomis. Protektorato (1939–1945 m.) laikmečiu vokiečių kalba buvo tiesiog privaloma, o po 1945 m. ji iš plakatų dingo.

Prie ypatingai didelio filmų plakatų spausdinimo prisidėjo ir tai, kad XX a. antrajame dešimtmetyje baigiasi klasikinės litografijos era ir nuo trečiojo dešimtmečio įsitvirtina pigi ofsetinė spauda. Plakatai nebebuvo spausdinami tik Prahoje, jų spausdinimas persikėlė į Brno, Pardubice, Červeny Kostelec ir kituose provincijos miestuose esančias spaustuves. Kadangi plakatų kūrimas nebuvo laikomas menu, plakatus tapė mažai žinomi dailininkai ar grafikai, kurių, deja, šiandien nežinomos net pavardės. Vienas žinomiausių plakatų kūrėjų trečiajame ketvirtajame dešimtmetyje buvo Josef Burjanek (1913–1992). Jis įkūrė savo vardu pavadintą reklamos studiją, kurioje dirbo pats ir įdarbino daug menininkų. Vokiečių okupacijos metais Burjanek tarnavo naciams, o nacionalizavus filmų gamybą, komunistų stovyklon.

Profesionalūs dailininkai pirmosios Čekoslovakijos respublikos metais, taip pat valdant protektoratui bei trumpai po II Pasaulinio Karo 1945–1948 m. nepripažino filmų plakatų kūrybos kaip tokios, neigė ją bei vadino kiču. Paradoksalu, tačiau kičiniai filmai niekam netrukdė ir spaudoje puolami nebuvo. Daugelis kritikų aiškiai nesuvokė kino plakato reklamos tikslo, o juk plakatas visų pirma turėjo būti patrauklus, įtaigus, pataikauti publikos skoniui, pritraukti žmones žiūrėti kiną, užtikrinti didelį lankomumą, o mažoms privačioms filmų gamybos bendrovėms – pelną. Todėl negalime į šiuos plakatus a priori žiūrėti vien tik iš meninės pusės, turime juos suvokti kaip tuometinio laikotarpio reklamos produktą. Šioji situacija pasikeitė po 1948 m., kuomet Čekoslovakijoje įsigalėjo nedemokratinis komunistinis režimas. Pagrindinis filmo tikslas buvo nepelno siekimas, o ideologija. Dėl to laikotarpis nuo šeštojo iki aštuntojo praeito amžiaus dešimtmečio Čekijoje vadinamas auksine čekų filmų plakatų era, kuomet kino plakatus kūrė žinomi menininkai. Tačiau ir ankstesni laikotarpiai turi ypatingo žavesio, ką šioje parodoje galite pamatyti.

Parodos atidaryme dalyvaus Prahos miesto muziejaus  direktorė Ph Dr. Zuzana Strnadová, parodos kuratorius Jindřich Čeladín, Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumil Mazánek ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė.

Parodos atidarymo metu bus rodomos ištraukos iš filmų: „Janošikas“ (režisierius Mac Frič, 1935, ČSR, Čekijos nacionalinis filmų archyvas); „Trys kiaušiniai į stiklą“ (režisierius Mac Frič, 1937, ČSR, Čekijos nacionalinis filmų archyvas).

 

Rengėjai:  Prahos miesto muziejus (Muzeum Hlavního Města Prahy), Čekijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.