Naujiena

Jungtinė Lietuvos animacijos dailininkų ir režisierių paroda ir retrospektyvinės filmų programos didžiausiame Baltarusijoje Minsko tarptautiniame kino festivalyje „Listapad“.

  • 2018 11 16

Asociacija „ASIFA Lietuva“, bendradarbiaudama su tarptautiniu animacinių filmų festivaliu „Tindirindis“, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Animatorių gildija ir Lietuvos kino centru, parengė retrospektyvinę Lietuvos režisierių animacinių filmų programą „Lietuvos animacijos metai pasaulyje“, kuri pradėjo savo kelionę per viso pasaulio šalių ekranus, buvo parodyta Štutgarte (Vokietijoje), Zagrebe (Kroatijoje).

Ši programa pirmiausia skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, taip pat 120-osioms Lietuvos animacijos gimimo metinėms, kurios bus švenčiamos 2020-aisiais. Vladislavas Starevičius filmuoti dokumentiką ir animaciją pradėjo Kaune (Lietuva). 1910 metais jis nufilmavo pirmąjį lėlių animacinį filmą „Elniaragių kova“ („Lucanus Cervus“). Čia nufilmavo ar pradėjo kurti ir kitus animacinius filmus (pavyzdžiui, „Gražioji Liukanidė“, „Kino operatoriaus kerštas“), bet pabaigė tik vėliau Maskvoje.

 

Paroda.

XXV-ojo  Minsko tarptautinių kino festivalių „Listapad“ kultūrinės programos dalimi tapo lapkričio 4 dieną atidaryta Lietuvos režisierių ir dailininkų darbų jungtinė paroda. Parodoje eksponuojami filmų eskizai, tapybos ir grafikos darbai, karikatūros, kadrai, piešiniai iš animacinių filmų, gamybos procesą įamžinusios nuotraukos ir režisierių portretai. Paroda veiks iki gruodžio 12 d. Čia pristatomi Nijolės Valadkevičiūtės, Zenono Šteinio, Iljos Bereznicko, Jūratės Laikaitės - Aškinienės, Valento Aškinio darbai. Parodos metu ekspozicijos salėje yra galimybė susipažinti su šių režisierių išsamiomis sukurtų filmų programomis televizorių ekranuose. Kiekvieno autoriaus ekspozicijos dalis turi savo išskirtinę tematiką.

„Mano gyvenimas ir biografija – tai tik filmografija ir dailė“ – taip jungtinės parodos savo dalį apibudina Nijolė Valadkevičiūtė. Šios menininkės kūryboje animacija tampa eksperimentų lauku, kuriame abstrakčios idėjos – laukimas, viltis – įgauna ekspresyvią grafinę raišką. Autorės grafinis stilius – itin savitas, drastiška grafinė kinematika dažnai išsivaduoja nuo siužetiškumo, palikdama gėrėtis paveikslais tarsi interaktyvioje galerijoje. Grafikoje dažniausiai renkasi spalvoto oforto ar šilkografijos techniką. Kūriniai asociatyvūs, metaforiški, apdovanoti daugelyje tarptautinių parodų, ir padėję pagrindą jos eksperimentinei animacijai. Simboliška tai, kad 1985 metais XVIII tarptautiniame Minsko kino festivalyje N. Valadkevičiūtės animacinis filmas „Mįslė“ buvo įvertintas diplomu už originalų vaizdą.

„Karikatūros ir animacija dailininko gyvenime“ – tai Zenono Šteinio sukurtų filmų kadrų ir didžiulės serijos karikatūrų ekspozicija. Kurdamas jis pirmenybę teikė minčiai ir ieškojo trumpiausio kelio iki jos įkūnijimo. Autoriaus karikatūros tapo jo filmų, tokių, kaip, „Buvo, buvo, kaip nebuvo“, „Ironmedis“, „ Batas“ pagrindu. Metaforiška motinos ir vaiko linija filme „Dosnumas“: sudžiūvęs obels kamienas, teikdamas paskutinę pagalbą sūnui, nulūžta ir lėtai virsta į vandenį, o ten tampa išsigelbėjimo valtimi, ir atkurta Vilniaus įkūrimo legenda filme „Kadaise Lietuvoje“ nubrėžė kitą menininko stiliaus kryptį. Filmo „Batas“ menininkas nebaigė, todėl kūrybinė grupė jo sumanymą įgyvendino po režisieriaus mirties.

„Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“ – tai Iljos Bereznicko devizas ekspozicijos, kurioje siekiama atskleisti  autoriaus kūrybinės raiškos spektrą. Parodoje eksponuojami šaržai ir karikatūros, kurios, pasak autoriaus, atvedė į animaciją ir lėmė groteskišką, ironišką animacijos stilių; animacinių filmų piešiniai, kadruotės, eskizai – darbinė medžiaga, perteikianti dailininko emociją. Daugelio tarptautinių kino festivalių laureato I. Bereznicko animacija, persmelkta šmaikštaus humoro ir vaikiško nuoširdumo, pažįstama jau kelioms žiūrovų kartoms. Vienas iš žinomiausių lietuviškų animacinių filmų yra „Baubas“ ir pagrindinis jo personažas tapo atpažįstamu I. Bereznicko ženklu, vizitine kortele. Šioje parodoje eksponuojami darbai iš filmų „Baubas“, „Paskutinė dovana“ ir kitų, o taip pat jo naujausio filmo „Ne ožkoje laimė“ piešiniai.

Režisierės ir dailininkės Jūratės Leikaitės – Aškinienės kūrybos ekspoziciją puošia pavadinimas „Kai piešti paveikslai atgyja“. Menininkės animaciniai filmai neatskiriami nuo lietuviško folkloro, pasakų ir mitų, pasižymi žaismingumu, savita pasakojimo maniera, stilistiniais eksperimentais. Jos filmai taip pat yra laimėję daugybę prizų ir diplomų tarptautiniuose festivaliuose. Autorę domina lietuvių tautosaka, etnografija, liaudies menas, švenčių tradicijos. Ji įkvėpimo kūrybai randa pasakose, sakmėse, padavimuose. Filmų eskizai, grafikos ir tapybos darbai pratęsia tuo metu kuriamo ar sukurto animacinio filmo medžiagą, papildo plėtojamą temą. „Mėgstu improvizuoti ir keisti stilių. Tai priklauso nuo temos, kuria tuo metu domiuosi. Paveikslus kuriu tik būdama geros nuotaikos, nes noriu, kad juose būtų užfiksuoti energetiškai teigiami ir šviesūs dalykai. Labai džiaugiuosi, kai ant popieriaus ar drobėje sukurti personažai pasitelkiant animaciją atgyja, pradeda šokti ir kalbėti“, – sako Jūratė. Jos filmai yra daugelio tarptautinių festivalių laureatai, „Margučių rytas“ ir „Taip Laima lėmė“ įvertinti Sidabrinėmis gervėmis.

Valentas Aškinis savo ekspozicijos dalį įvardino taip: „Du dešimtmečiai nuo „Odisėjo nuotykių“ iki „Aukso žirgo“. Šioje parodoje pristatomi dviejų Valento Aškinio režisuotų ilgametražių animacinių filmų eskizai ir kadrai. Pirmojo Lietuvoje sukurto ilgametražio animacinio filmo „Odisėjo nuotykiai“ koncepciją, fonų eskizus ir personažus sukūrė dailininkai Jolanta Šiugždaitė, Jurijus Grigorovičius ir Rolandas Petrokas, o visi filmo kūrimo darbai truko 4 metus. Dailininkams teko iššūkis sukurti ne tik fantastiško grožio mistines salas, požemių valdovo Hado karalystės olas, legendinių būtybių ir herojų portretus, bet ir atkurti realiai egzistuojančių vietovių vaizdus, įprasto senovės Graikijos žmonių gyvenimo atributus buities detales. Vazos su legendinių žygių atvaizdais, drabužių, šarvų, ginkluotės piešiniai ant vazų, muziejiniai buities rakandai, muzikinių instrumentų, senovinių laivų piešiniai, rūmų interjerų rekonstrukcijos – visa tai labai pravertė kuriant Trojos ir Itakės rūmus, legendinių salų vaizdus. Šis klasikinės animacijos kūrinys buvo nufilmuotas ant 35 mm kino juostos. Pagrindinis antrojo ilgametražio filmo „Aukso žirgas“ dailininkas Xavier Dujardenas parengė filmo vaizdinio sprendimo konceptą, nupiešė aplinkos eskizus, sukūrė personažus. Visa grupė fono dailininkų piešė fonus. Valentas Aškinis prisimena: „Mudu su asistente Ieva Miškinyte Lietuvoje surinkome daug pagalbinės istorinės ir vaizdinės medžiagos, kuri buvo tikslingai panaudota, kuriant filmo dizaino sprendimus.Animacinio filmo „Aukso žirgas“ herojus Aušvydas ant namo stogo iškėlė savo paties pagamintą saulę. Tai simbolinis veiksmas, kuris reflektuoja į kalvio, išvadavusio Saulę, mitą. Mes, kurdami saulės modelį, kaip prototipą panaudojome memorialinio paminklo viršūnės saulės nuotrauką iš Varėnos rajono. Arkliai visuomet buvo labai svarbūs lietuvių gyvenime. Ne veltui ir mūsų herbe puikuojasi Vytis. Aušvydas drožia įvairias vėtrunges, tarp jų – ir Vyčio (raitelio ant žirgo) medinę vėtrungę. Šių vėtrungių autentiškų pavyzdžių piešiniai, nuotraukos labai pravertė kuriant vėtrungių modelius. Kuriant Aušvydo šarvus, kuriuos jis įgydavo užšokęs ant vario, sidabro ir aukso žirgų, buvo pasitelktos lietuvių karių šarvų ir ginkluotės rekonstrukcijas, įvairūs istoriniai liudijimai, atvaizdai. Vytauto portretas – šaltinis dailininkų darbui – tapo prototipu, kuriant aukso šarvų modelį. Kuriant princesės Saulės modelį remtasi Barboros Radvilaitės ir kitų Lietuvos kilmingų moterų portretais.“

Parodos atidarymo vakarą lankytojai turėjo galimybę pasižiūrėti pilnametražį animacinį filmą „Aukso žirgas“ (rež. V. Aškinis ir R. Kalnaellis).

 

Retrospektyvinė programa.

Minsko žiūrovams siūlome susipažinti su Lietuvoje skirtingais laikotarpiais sukurtais animaciniais filmais. Programose pristatomi ir patyrusių, ir pradedančiųjų profesionalų, ir studentų filmai. „Lietuvos animacijos metų pasaulyje“ programa susideda iš penkių dalių. Pirmoje programos dalyje surinkti animaciniai filmai vaikams, o antrojoje – suaugusiems, trečiojoje – jaunimui (geriausi filmai sukurti studentų ir debiutuojančių Lietuvos režisierių), ketvirtoje – ilgametražis filmas „Odisėjo nuotykiai“, penktoje – ilgametražis filmas „Aukso žirgas“.

Trumpametražių animacinių filmų programoje vaikams bus parodyti šie filmai: „Senelės pasaka“ (rež. V. Aškinis ir J. Leikaitė – Aškinienė), „Paskutinė dovana“ (rež. I. Bereznickas), „Aeroplanas“ (rež. H. Vaigauskas), „Solistė“ (rež. J. Leikaitė), „Pilkapis“ (rež. A. Selenis ir A. Selenienė), „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ (Z. Šteinys), „Medžioklė“ (rež. M. Valkevičius ir S. Mikuta), „Baubas“ (rež. I. Bereznickas), „Paparčio žiedas“ (rež. J. Leikaitė), „Herojai“ (rež. H. Vaigauskas), „Čigonas ir drakonas“ (rež. A. Selenis ir A. Selenienė), „Margučių rytas“ (rež. J. Leikaitė).

Antrojoje trumpametražių animacinių filmų programoje suaugusiems bus parodyti šie filmai: „Vilkas ir siuvėjas“ (rež. Z. Tarakevičius), „Iniciatyva“ (rež. A. Janauskas), „Palankios aplinkybės“ (rež. A. Janauskas), „Laikraštinis žmogus“ (rež. I. Bereznickas), „Metamorfozės“ (rež. J. Leikaitė), „Žemaitė – žemaičių pramotė“ (rež. A. Selenis ir A. Selenienė), „Trumpas sujungimas“ (rež. A. Janauskas), „Saga“ (rež. I. Miškinytė), „Eglė – žalčių karalienė“ (rež. A. Selenis ir A. Selenienė), „Užstalė“ (rež. V. Malčius), „Taip Laima lėmė“ (rež. J. Leikaitė-Aškinienė), „Kaltė“ (rež. R. Bartkutė – Tomingas).

Trečiojoje trumpametražių animacinių filmų programoje, sukurtoje jaunimo įvairiais laikotarpiais bus parodyti šie studentų ir debiutiniai filmai: „Medis“ (rež. N. Valadkevičiūtė), „Antspaudas“ (rež. A. Janauskas), „Kaktuso paslaptis“ (rež. V. Aškinis), „Karalius mirė, tegyvuoja karalius“ (rež. V. Kriaučiūnas), „Metinės“ (rež. M. Dyša), „Vandens lašas“ (rež. V. Berežok), „Tiltas“ (rež. I. Miškinytė), „Uodega“ (rež. R. Jonikaitė), „Vaikystės dienoraštis“ (rež. A. Skučas), „Tiulis“ (rež. D. Jaruševičius ir I. Šilina), „Vienos dienos fantazija“ (rež. G. Stančiauskaitė), „Nepriklausomybės diena“ (rež. U. Budinaitė), „Miškas“ (rež. I. Meilūnas), „Užribis“ (rež. G. Stančiauskaitė), „Sausra“ (rež. B. Kumža, A. Kupšytė).

Pagal suplanuotą grafiką nuo lapkričio 10 dienos iki gruodžio 9 dienos įvyks 30 seansų Baltarusijos kino istorijos muziejaus salėje.

 

Seansų grafikas:

Lapkričio 10 (šeštadienis)

12:00 Pirma dalis: Animacinių filmų programa vaikams (68 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

Lapkričio 11 (sekmadienis)

12:00 Pirma dalis: Animacinių filmų programa vaikams (68 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

Lapkričio 17 (šeštadienis)

12:00 Pirma dalis: Ilgametražis animacinis filmas „Odisėjo nuotykiai“ (117 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

Lapkričio 18 (sekmadienis)

12:00 Pirma dalis: Ilgametražis animacinis filmas „Odisėjo nuotykiai“ (117 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

Lapkričio 24 (šeštadienis)

12:00 Pirma dalis: Animacinių filmų programa vaikams (68 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

Lapkričio 25 (sekmadienis)

12:00 Pirma dalis: Animacinių filmų programa vaikams (68 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

Gruodžio 1 (šeštadienis)

12:00 Pirma dalis:: Ilgametražis animacinis filmas „Aukso žirgas“ (82 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

Gruodžio 2 (sekmadienis)

12:00 Pirma dalis:: Ilgametražis animacinis filmas „Aukso žirgas“ (82 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

Gruodžio 8 (šeštadienis)

12:00 Pirma dalis: Animacinių filmų programa vaikams (68 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

Gruodžio 9 (sekmadienis)

12:00 Pirma dalis: Animacinių filmų programa vaikams (68 min.)

15:00 Antra dalis: Animacinių filmų programa suaugusiems (78 min.)

17:00 Trečia dalis: Debiutantų ir studentų sukurtų animacinių filmų programa (81 min.)

 

 

Kino industrijos platforma.

XXV-ojo  Minsko tarptautinis kino festivalis „Listapad“ į kino industrijos platformos renginius sukvietė garsius kino meistrus pasidalinti patirtimis. Lapkričio 5 dieną – „Animacijos ir virtualios realybės dieną“ – režisierius Valentas Aškinis pravedė kūrybinio meistriškumo dirbtuves tema „Patirtis dirbant nepriklausomo prodiusavimo sistemoje Lietuvos animacijos istorijos kontekste“ studijos „Belarusfilm“ konferencijų salėje. Daugiau nei dvi valandas trukusiame renginyje autorius pristatė lietuviškos animacijos gimimo ir raidos etapus, parodė etapinių kūrinių fragmentus, pristatė knygas, kurios išleistos pagal lietuviškus animacinius filmus, papasakojo apie privalumus ir problemas, su kuriomis susiduria nepriklausomo prodiusavimo sistemą diegiančios studijos, įvertindamas ilgametę patirtį animacinių filmų gamybos industrijoje ir kritiškai analizuodamas. Atsakydamas į susirinkusių studentų ir kino profesionalų klausimus lektorius pabrėžė animacijos produkcijos didelę kompleksiškumo, jos sąsajų su kitomis raiškos formomis ir platformomis svarbą.

ASIFA Lietuva informacija

 

 

Apie Lietuvos renginį

http://www.cinema.histmuseum.by/en/exhibitions-events/minsk-card/

http://listapad.com/news/2018/10/god-litovskoy-animatsii/