Naujiena

Kultūros ministerijos apdovanojimu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ pagerbtas kino režisierius Gytis Lukšas

  • Kultūros ministerijos inf.
  • 2016 05 17

Kultūros ministerijos aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas kino režisieriui Gyčiui Lukšui už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Garbingiausią ministerijos apdovanojimą kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė jubiliejiniame Gyčio Lukšo kūrybos vakare sostinės „Skalvijos” kino centre.

Lietuvos kino režisieriaus Gyčio Lukšo kūryba pasižymi ryškiu individualiu stiliumi bei ypatingu dėmesiu šalies istorijos, tautos Kultūros, visuomenės etinėms problemoms, padidintu pilietinės atsakomybės jausmu. Šios problematikos jungtys su bendražmogiškomis egzistencinėmis temomis, jautrus dėmesys moraliniams herojų ieškojimams, glaudžios sąsajos su lietuvių literatūros tradicija – K. Sajos, J. Apučio, R. Granausko, V. Jasukaitytės, R. Šavelio, S. Šaltenio proza, M. Martinaičio poezija – ir lemia giliai nacionalinį režisieriaus kūrybos pobūdį.

Tokia ji buvo sovietinės okupacijos metais – kaip poetiškas etnografinis filmas „Vakar ir visados“ (1984), sukurtas bendradarbiaujant su M. Martinaičiu, išreiškė giliuosius nacionalinio etoso bruožus, - tokia išlieka ir dabar, šiuolaikiniam lietuvių kinui sparčiai tolstant nuo jį formavusios tradicijos. Nepriklausomybės metais kurti G. Lukšo filmai „Žemės keleiviai“ (1992), „Mėnulio Lietuva“ (1997), „Duburys“ (2009) kupini skaudžių mūsų istorinės patirties apmąstymų. „Žemės keleiviai“ pelnė Sidabro prizą Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje Lagove (Lenkija), „Mėnulio Lietuva“ apkeliavo Prancūzijos, Graikijos, Kanados filmotekas kaip vienas ryškiausių lietuvių kino pavyzdžių. Filmas „Duburys“, sukurtas R. Granausko romano motyvais, pratęsė G.Lukšo kūrybinį bendradarbiavimą su rašytoju, užsimezgusį 1982 metais kuriant filmą „Vasara baigiasi rudenį“, kuriame melioracija Lietuvos kaime tapo mūsų istorinės, kultūrinės atminties naikinimo įvaizdžiu. Nespalvota juosta nufilmuotas „Duburys“ retrospektyviai sugrąžina į tuos pačius laikus, atskleidžia žmogaus bejėgiškumą ir pasimetimą totalitarizmo sistemoje.

„Duburys“ neliko nepastebėtas tarptautiniame kontekste: pasaulinė premjera Monrealio kino festivalyje (2009), „Auksinės piramidės“ nominacija Tarptautiniame Kairo kino festivalyje (2009), filmas atstovavo Lietuvai Amerikos kino akademijos „Oskaro“ nominacijoje, buvo parodytas specialioje programoje Modernaus meno muziejuje MoMa Niujorke (2009), apdovanotas už geriausią Baltijos šalių filmą ir geriausią operatoriaus darbą Talino „Baltic Nights“ filmų festivalyje (2010), jam buvo įteiktas „Sidabrinės vynuogės“ apdovanojimas Lagovo kino festivalyje (2010), jis buvo nominuotas Rusijos kino akademijos apdovanojimui „NIKA“ (2010).

Svarbi ir visuomeninė G. Lukšo veikla. Jis buvo vienas iš aktyvių Sąjūdžio dalyvių ir įkūrėjų. Kaip kino menininkas, savo pastangas jis sutelkė į Lietuvos kino problemų sprendimą, siekdamas kino, kaip svarbios nacionalinės kultūros srities, įtvirtinimo. Jau 25-erius metus G.Lukšas vadovauja kinematografininkų sąjungai, yra pelnęs kino bendruomenės pagarbą ir autoritetą. Kinematografininkų sajunga ir kitos meno kūrėjų organizacijos deleguoja jį ginti jų interesų į LR kultūros ministeriją, Seimą, Vyriausybę ir kitas valdžios institucijas. G. Lukšo iniciatyva vėl užmegzti, nepriklausomybės metais nutrūkę, Baltijos šalių kinematografininkų kūrybiniai kontaktai – jau šešerius metus Nidoje vyksta ir kasmet plečiasi šių šalių festivalis „Baltijos banga“, sulaukęs pačių geriausių dalyvių įvertinimų.