LIETUVIŲ KINO KALENDORIUS: Birželio 14- ąją gimė ALGIMANTAS PUIPA, lietuvių kino režisierius.

  • 2021 09 08

Gimė 1951 Antalieptėje.

Dar mokydamiesi Vilniaus 23-ojoje mokykloje (dabar Simono Daukanto gimnazija) du draugai Algimantai (Puipa ir Mikutėnas) lankė kino būrelį Jaunųjų technikų stotyje. Ten susuko pirmuosius filmus ir sugalvojo savo kino studijos vardą – „Noriu būti genijumi“.

Pabaigęs mokyklą Puipa išvyko kino režisūros paslapčių mokytis į VGIK‘ą (Valstybinį Kinematografijos institutą) Maskvoje, pateko į garsaus režisieriaus Igorio Talankino kursą. Baigė mokslus 1974 m.

Diplominiam darbui „Kelio ženklai“ (1974) būsimasis režisierius pasirinko „paprastą, net anekdotinę“ istoriją iš nerealizuoto V. Žalakevičiaus scenarijaus „Raudona ir raudona“. Novelė vadinosi „Šeši karpiai“, klasikas leido jaunuoliui ją ekranizuoti, o pamatęs rezultatą, pasakė tik tiek: „Visai įdomu. Ir čia pat pridūrė: „Nors iš mano šešių karpių liko tik du žvynai...“.

Sugrįžęs į Lietuvos kino studiją, drauge su Stasiu Motiejūnu debiutavo filmu „Atpildo diena“, kurį vieni kritikai vadino lietuvišku vesternu, kiti skaudžiai papešiojo.

„Atpildo diena“ dar nebuvo savarankiškas Puipos darbas, ir todėl šis filmas buvo pavadintas jo „užsitęsusiu debiutu“. Užtai kuriant filmą „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ (1978, pagal JAV novelisto O‘Henry‘io apsakymus) jaunas režisierius su improvizuoti mėgstančiais aktoriais pašėlo kaip reikiant.

Puipa mėgsta kurti filmus „poromis“, jungdamas du panašios stilistikos ir tema artimus kūrinius į savotiškas dilogijas. Pagal H. Drachmano novelę sukurta „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983) lengvai „rimuojasi“ su penkiolika metų vėliau pasirodžiusia „Elze iš Gilijos“ (2000), kurios pagrindą sudaro . Žalakevičiaus scenarijus pagal kitą „Mažosios Lietuvos“ klasiko E. Wycherto novelę.

Logiška „Amžinosios šviesos“ (1987, San Remo k.f. Didysis prizas) tąsa tapo „Bilietas iki Tadž Mahalo“ (1990, Miuncheno k.f. Ekumeninės žiuri prizas). Abiejų filmų scenarijus rašė Rimantas Šavelis, o jo bendramintis režisierius nauju rakursu pažvelgė į chrestomatinę lietuvių kinui „klasių kovos“ temą.

Du filmai sukurti pagal J. Ivanauskaitės prozą: Nuodėmės užkalbėjimas (2007) ir Miegančių drugelių tvirtovė (2012, dvi Sidabrinės gervės).

Dauguma Puipos filmų yra stiprios literatūros ekranizacijos: Velnio sėkla (1979, P. Cvirkos apsakymų motyvais); Arkliavagio duktė (1981, pagal A. Vienuolio apsakymus); Žuvies diena (1989, J. Skablauskaitės apsakymų motyvais); Ir ten krantai smėlėti (1991, pagal J. Apučio apsakymus); Procesas (1994, TV, pagal F. Kafką); Vilko dantų karoliai (1997, pagal L. Gutauską, Šiaurės šalių k.f. Rouene Didysis prizas, 1998); Dievų miškas (2005, pagal B. Sruogą); Kita tylos pusė (2019, pagal T. Lindgreno apysaką „Kamanių medus“, Skandinavijos tarptautinio kino festivalio prizas).

Kiti nepaminėti kino ir TV filmai: Ašarų pakalnė (1994, TV);  Žaibo nušviesti (1995, TV, J. Skablauskaitės bei Petro ir Povilo Dirgėlų apsakymų motyvais); Velnio išvarymas iš Mykolų kaimo (1996, TV); Trys mylimos, arba Paskutinė diena (2002, trump.); Edeno sodas (2015, Šveicarijoje gyvenančios rašytojos Janinos Survilaitės romanų „Vila Edelveisas“ ir „Pašnekesiai su Helvecija“ motyvais).

Apie Algimantą ir jo brolį dailininką Audrių sukurtas dokumentinis filmas „Tulpių laukas“ (2019, režisierius A. Jančoras).

Apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (2019, „už kino vaizdų poetinę realybę“), Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi (2021).

 

Gediminas JANKAUSKAS