LIETUVIŲ KINO KALENDORIUS: Birželio 25- ąją gimė: JANAS TOMAŠEVIČIUS (g. 1937), lietuvių kino operatorius.

  • 2021 09 08

Tikr. Janas Vitoldas Tomaševičius. Gimė Vilniuje.

1965 baigė Visasąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje (VGIK). Lietuvos kino studijoje pradėjo dirbti 1955 operatoriaus asistentu, filmavo kino kronikas, vėliau – vaidybinius filmus.

Dirbo antruoju operatoriumi, kuriant vaidybinius f. „Paskutinė atostogų diena“ (rež. A. Žebriūnas), „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (rež. R. Vabalas, abu 1964), „Niekas nenorėjo mirti“ (1965, rež. V. Žalakevičius), „Laiptai į dangų“ (1966, rež. R. Vabalas, pagal M. Sluckį).

Pirmas savarankiškas J. Tomaševičiaus darbas – dok. f. apie J. Miltinio repeticijas Panevėžio teatre „Ten už durų“ (1966, rež. A. Dausa): 1967-aisiais filmas apdovanotas prizu už geriausią reportažą 8-ajame Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje.

Pirmasis savarankiškai nufilmuotas vaidybinis filmas – trumpametražis „Šulinys“ (kitas pavadinimas „Atokiame vienkiemyje“, 1966, rež. Ilja Rudas-Gercovskis).

Už „Jausmus“ (1966, rež. A. Dausa, A. Grikevičius) pelnė 10-ojo Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalio prizą. Už „Ave, vita“ (1969, rež. A. Grikevičius) – San Remo (Italija) festivalio apdovanojimą. Už „Herkų Mantą“ (1972, rež. M. Giedrys) kartu su kūrybine grupe nusipelnė LTSR valstybinės premijos. 

Kiti nepaminėti filmai: Posūkis (1967, rež. B. Jermolajevas); Tas prakeiktas nuolankumas (1970, pagal Vaižganto „Dėdes ir dėdienes); Kur iškeliauja pasakos (1973, abiejų rež. A. Dausa); Smokas ir Mažylis (1975, TV, rež. R. Vabalas, pagal J. Londoną); Perskeltas dangus (1975, pagal V. Bubnį); Dulkės saulėje (1977); Nesėtų rugių žydėjimas (1978, pagal V. Bubnį); Sūnus palaidūnas (1984, R. Kašausko apysakos „Žaliuojančios kalvos“ motyvais, visų rež. M. Giedrys); Mano vaikystės ruduo (1977, pagal J. Aputį); Žaltvykslės (1980, TV, pagal H.K. Anderseną, abiejų rež. G. Lukšas); Medaus mėnuo Amerikoje (1981); Skrydis per Atlantą (1983, rež. R. Vabalas); Moteris ir keturi jos vyrai (1983, rež. A. Puipa, pagal H. Drachmaną); Žvėris, kylantis iš jūros (1992, rež. V. Žalakevičius, pagal J. Zamiatiną); Mediniai laiptai (1993, rež. V. Rašinskas); Aš nežinau, kas esu aš (1995, rež. A. Jančoras.

Pirmas bandymas padirbėti su teatro režisieriumi Jonu Vaitkumi nebuvo sėkmingas: į kompromisus nesileidusio režisieriaus pavardė iš filmo „Medaus mėnuo Amerikoje“ (1981, pagal Alberto Laurinčiuko pjesę „Paskutinis prašymas“) titrų dingo, o vietoj tradicinio užrašo su režisieriaus pavarde atsirado dvi eilutės „Meno vadovas Marijonas Giedrys“ ir „Montažo režisierius Almantas Grikevičius.

Bet vėliau su J. Vaitkumi J. Tomaševičius sukūrė „Don Žuaną“ (1987, pagal Mozarto operą) ir „Pabudimą“ (1989, pagal A. Škėmą).

Sėkmingai bendradarbiavo su R. Banioniu, drauge sukūrė filmus „Šešiolikmečiai“ (1986, TV), Neatmenu tavo veido (1988), Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio (1990), Džiazas (1992, pagal J. Grušą).

2003-aisiais drauge su rež. A. Grikevičiumi susuko 50 min. trukmės dok. f. „Bandymas išsiaiškinti“ (apie sėkmingai su Lietuvos kinematografininkais (ypač dažnai su V. Žalakevičiumi) bendradarbiavusį dailininką Vytautą Kalinauską.

Už profesinius nuopelnus J. Tomaševičius apdovanotas Auksine gerve.

 

Siūlau pažiūrėti operatoriui J. Tomaševičiui skirtą LRT „Legendų“ laidą

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/37828/legendos-j-tomasevicius

 

Gediminas JANKAUSKAS

Juozo Matonio nuotrauka