LIETUVIŲ KINO KALENDORIUS. JUBILIEJUS: Liepos 31-ąją gimė ALGIMANTAS MOCKUS (g. 1931), kino operatorius.

  • 2021 09 08

Gimė Kaune.

Lietuvos kino studijoje operatoriaus asistentu pradėjo dirbti 1948.

1956 dirbo antruoju operatoriumi filmuojant vieną pirmųjų vaidybinių filmų „Tiltas“ (kartu su N. Vasiljevu, rež. B. Šreiberis).

Nufilmavo pirmąjį Lietuvos kino studijos savarankiškai sukurtą vaidybinį filmą „Žydrasis horizontas“ (1957, rež. V. Mikalauskas).

Nufilmavo du V. Žalakevičiaus filmus – „Adomas nori būti žmogumi“ (1959, pagal V. Sirijos Girą) ir filmo „Gyvieji didvyriai“ finalinę novelę, 1960, už abu su kitais filmų kūrėjais LSSR valstybinė premija, 1961).

1965 kartu su V. Grivicku režisavo vaidybinį filmą-baletą „Eglė žalčių karalienė“ (pagal S. Nėrį, su V. Grivicku režisierius, su E. Balsiu scenarijaus autorius, su A. Digimu operatorius).

Sėkmingai bendradarbiavo su A. Žebriūnu (Gražuolė, 1969, premija už operatoriaus darbą Minske, 1970; Naktibalda, 1973; Velnio nuotaka, 1974; Riešutų duona, 1978; Turtuolis vargšas, 1982/83, TV, pagal I. Shaw). 

Nufilmavo tris M. Giedrio filmus (Vyrų vasara, 1970; Žaizdos žemės mūsų, 1971; Amerikoniškoji tragedija, 1981, TV, pagal T. Dreiserį).

1973 filmavo Lietuvos kino studijos Maskvos užsakymu sukurtą filmą „Linksmos istorijos“: tris noveles šiam kino almanachui režisavo Stasys Motiejūnas (pirmoji novelė „Nenuorama“), Algimantas Kundelis (antroji novelė „Melagėlis“), Gytis Lukšas (trečioji novelė „Telefonas“). Su G. Lukšu vėliau susuko dramas „Virto ąžuolai“ (1976, pagal J. Baltušį); „Žalčio žvilgsnis“ (1990, pagal S.T. Kondrotą) ir „Žemės keleiviai“ (1991).

Kiti svarbesni nufilmuoti filmai Lietuvos kino studijoje: Kai susilieja upės (1961, rež. B. Šreiberis); Neapykantos pamokos (1983, rež. A. Maciulevičius); Zodiakas (1986, rež. J. Vaitkus); Sodininkas eina į kapines (1992, trump., rež. E. Šimkaitienė, vengrų rašytojo Peterio Nado novelės „Sodininkas“ motyvais).

Kelių dokumentinių, mokslo populiarinamųjų (daugelio jų scenarijaus autorius ir režisierius) filmų operatorius. Kūrybai būdinga realistiškumas, vaizdų ir detalių raiškumas.

Buvo kviečiamas į artimiausių kaimynų kino studijas, filmavo Estijoje (Ledonešis, 1962, rež. K. Kiiskas, prizas už operatoriaus darbą Minske); Miško legenda (1968, rež. L. Laius), Latvijoje (Taperis, 1989, rež. R. Kalniņis).

Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys (nuo 1996).

Už profesinius nuopelnus apdovanotas „Auksine gerve“ 2018).

 

Gediminas JANKAUSKAS

Algimantas Mockus. Nuotrauka Juozo Matonio.