LIETUVIŲ KINO KALENDORIUS: Liepos 1- ąją gimė GIEDRĖ ŽICKYTĖ (g. 1980), kino režisierė, prodiuserė.

  • 2021 09 08

Gimė Maskvoje, nes ten tuo metu studijavo jos tėvai, tad pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Rusijoje.

1998–2002 studijavo Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute (bakalauro studijos), 2002–2004 Lietuvos Muzikos Akademijos Teatro ir kino fakultete (aukštieji podiplominiai TV ir kino režisūros kursai), 2005–2007 Vilniaus Dailės akademijos vaizduojamojo meno magistratūros studijos.

Debiutavo 20 min. trukmės vaidybiniu f. „Vaidmuo“, kuriame įsisenėjusį žaidimą žaidžiančią meilužių porą – režisierių ir aktorę – suvaidino Andrius Mamontovas ir Adrija Čepaitė.

Po trumpos vaidybinės novelės „Gimę nekalti“ (2005) sukūrė pirmą dokumentinį filmuką „Europa“. Skambiai pavadintame aštuonių minučių trukmės kūrinėlyje spėta papasakoti apie Londoną, Veneciją, Šveicariją ir Paryžių, kuriuos galima aplankyti... Jonavos rajone.

Penkiasdešimties min. trukmės dokumentinis „Baras“ (2009), apdovanotas Sidabrine gerve, pasakoja apie Artūrą Barysą - kino menininką, aktorių, knygų ir muzikos įrašų kolekcionierių, avangardinės muzikos grupės lyderį. Vieniems jis buvo tiesiog valkata, kitiems – laisvojo pasaulio ambasadorius.

Praėjus ketveriems metams po Baro mirties, filme susitinka jo draugai ir ieško atsakymo, kas jis buvo ir koks šiandien jo mylimas Vilnius be jo.

Dok. filmo „Paskui saulę ir ožkas“ (2011) herojai - sūrininkai Rasa ir Valdas - atsisakę karjeros tarptautinėje kompanijoje, paliko miestą ir persikėlė gyventi į kaimą. Savo gyvenimą jie pakeitė ieškodami atsakymo į klausimą, kas svarbiau – būti ar turėti.

Nemažo rezonanso susilaukė pilnametražis dok. f. „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011). Filmas pasakoja istoriją apie pokštą, įvykusį devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o naujametinio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“.

Cirką primenantis įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Greitai ir net patiems grupės nariams netikėtai „Antis“ tapo ryškiausia Dainuojančios Revoliucijos vėliavneše ir masiniu reiškiniu, įtraukusiu tūkstančius pasekėjų.

Kitas pilnametražis dokumentinis f. „Meistras ir Tatjana“ ( 2015), laimėjęs keturias Sidabrines gerves, pasakojo apie tragiškai pasibaigusį garsaus fotomenininko Vito Luckaus gyvenimą ir jo mūzą.

Pirmasis G. Žickytės tarptautinis projektas „Aš čia tik svečias“ (I'm not from Here, 2016), realizuotas drauge su režisiere iš Čilės Maite Alberdi, pelnė pagrindinį prizą už geriausią trump. dok. filmą festivalyje Visions du Réel (Nionas, Šveicarija) ir dar dvi dešimtis tarptautinių apdovanojimų.

Pagrindinė šio filmo herojė - jau daugelį metų gyvenanti Čilėje baskė emigrantė Josebė, kurią autoriai kalbina Santjago senelių namuose.

Elena Jasiūnaitė žurnale „Kinas“ rašė: „Josebė pilna visur, ir kieme, ir prie pusryčių stalo, ir poilsio kambaryje. Ji ori, įžvalgi, principinga. Didžiuojasi savo kilme, atkakliai gina baskų žemės garbę (besiginčydama su aplinkiniais netgi kalba baskiškai), nesidomi jai dėmesį rodančiu gerbėju ir nevengia paauklėti kitų gyventojų.

Josebė nuolat pasakoja jaunystės istorijas, dalijasi prisiminimais apie gimtuosius kraštus ir, visa tai iliustruodama, sklaido senas savo nuotraukas. Liūdna realybė į filmą „atslenka“ po truputį: su vakariniu laukimu, kada kas nors atvažiuos ir ją pasiims (nes ji čia tik svečiuojasi), su telefoniniu pokalbiu besistebint – nejaugi čia gyvenu? – ir su nauja diena, kai... viskas vėl prasideda iš naujo – „aš čia tik trumpam“.

Dabar po tarptautinius festivalius keliauja ir prizus skina naujausias G. Žickytės dok. f. „Šuolis“ (The Jump, 2020), primenantis šaltojo karo metu garsiai nuskambėjusią lietuvio radijo operatoriaus Simo Kudirkos istoriją, kai 1970 m. peršokęs iš sovietinio žvejybinio katerio „Sovetskaja Litva“ į JAV pakrančių apsaugos katerį  Vigilant“, jis paprašė politinio prieglobsčio, tačiau netrukus buvo grąžintas į sovietinių budelių rankas.

Incidentas sukėlė milžinišką politinį sąmyšį JAV ir Sovietų Sąjungoje. Taip prasidėjo istorija apie įkalinimą, atradimą, šlovę, laisvę ir jos kainą.

 

Gediminas JANKAUSKAS

Andriaus Ufarto nuotrauka (DELI);