LIETUVIŲ KINO KALENDORIUS Sausio antrąją gimė

  • 2021 01 02

1895: VLADAS BRAZIULEVIČIUS, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1972).

Nuo 1919 spalio mėn. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1922–1926  Kauno miesto ir Kauno apskrities karo komendantas. 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio perversmo dalyvis.

1920 įkūrė, iki 1940 m. vadovavo, režisavo ir vaidino Karių teatre.

1928 inicijavo pirmojo lietuviško vaidybinio filmo KAREIVIS – LIETUVOS GYNĖJAS (rež. Jurgis Linartas) kūrimą.

Valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ šį filmą pristatė taip: „Minėtas veikalas, kiek galima spręsti iš paties jo pavadinimo, bus daugiau kariško pobūdžio. Veikalo esmė ši: „kokios naudos iš karo tarnybos gali gauti paprastas neišlavintas (analfabetas) jaunuolis. Veikalo tikslas – duoti ne vien teoriškų žinių apie karišką tarnybą, bet sujungti visa tai meno dėsniais. Veikale bus dramatiškas turinys – bendras siūlas... Bus atvaizduoti mūsų kariuomenės santykiai su ūkininkais, kareivių santykiai su vyriausybe, tarnyba, giminėmis ir artimaisiais. (...) Šiame veikale bus atvaizduoti lauko darbai Lietuvos kaime, lietuviškos vestuvės su savo senoviškomis tradicijomis, naujokų ėmimas ir t. t. Kaimo gyvenimui atvaizduoti vieta yra parinkta netoli Kauno, Vieškūnų kaime (ties Pažaisliu). Šis kaimas yra prie pat Nemuno, labai gražioje vietoje. (...) Svarbesnes roles čia vaidina šie artistai: iš valstybinio teatro – Teofilija Vaičiūnienė, Jurgis Petrauskas, Juozas Laucius, Ipolitas Tvirbutas. Iš kino studijos „Akis“ – Žaltauskas, Laumakys, Zaleskaitė, Žilionis ir kt. Tarp kitko, filmoje matysime ir Respublikos Prezidentą p. A. Smetoną.“

 

1936: JUOZAS RYGERTAS, lietuvių teatro ir kino aktorius. Gimė Ukmergėje.

1955 - 1959 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijos Aktorinio meistriškumo katedroje (vad. R. Juknevičius). 1959 - 1962 Marijampolės (buv. Kapsukas) dramos teatre.

1963 - 2000 Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro aktorius (sukūrė virš 60 vaidmenų).

Žymesni vaidmenys kine ir TV: Aleksas (Kanonada, 1961, rež. A. Žebriūnas, R. Vabalas); Aleksas (Žingsniai naktį, 1962, rež. R. Vabalas), miško brolis (Niekas nenorėjo mirti, 1963, rež. V. Žalakevičius); kunigas Vaisieta (Suaugusių žmonių žaidimai, 1967, novelė „Pirmas žaidimas“, rež. I. Rudas-Gercovskis); dailininkas (Akmuo ant akmens, 1971, rež. R. Vabalas); vienuolis (Herkus Mantas, 1972, rež. M. Giedrys); Leitenantas Polokas (Smokas ir Mažylis, 1975, TV, rež. R. Vabalas, pagal J. Londono apsakymus); Dautartas (Vaikinas iš Darbo gatvės, 1977, TV, rež. A. Dausa); Papagoda (Barbora Radvilaitė, 1982, TV, rež. V. Bačiulis); valdininkas iš miesto (Miškais ateina ruduo, 1990, rež. R. Vabalas, pagal M. Katiliškio romaną); Kunigaikštis Čartoriskis (Marius, 1990, rež. M. Giedrys, J. Pakulis, pagal K. Almeno romaną „Šienapjūtė“).

 

1953: ALGIRDAS LATĖNAS, Lietuvos aktorius, režisierius. Gimė Dusetose.

1975 baigė Lietuvos konservatorijos D. Tamulevičiūtės kursą. Nuo 1975 vaidina ir režisuoja Jaunimo teatre Vilniuje, nuo 1997 - šio teatro vadovas.

1991 Vilniuje buvo įkūręs teatrą „Šiaurės Atėnai“, kuris veikė iki 1993.

Brolis – kompozitorius Faustas Latėnas (1956 – 2020).

Pirmieji vaidmenys kine – epizodiniai (Herkus Mantas, 1972; Akmuo ant akmens, 1972; Sodybų tuštėjimo metas, 1976).

1977 suvaidino Andrių Šatą A. Žebriūno Riešutų duonoje (pagal S. Šaltenį).

Kiti žymesni vaidmenys filmuose: Algis Narbutas – Pasigailėk mūsų, 1978, rež. A. Araminas); vokietis dezertyras Zygfridas (Velnio sėkla, 1979, rež. A. Puipa); Ansas Balčius (Kelionė į rojų, 1980, rež. A. Žebriūnas, pagal H. Zudermaną);

 

Gediminas JANKAUSKAS