LIETUVIŲ KINO KLASIKA. FILMO JUBILIEJUS: "ŽALČIO ŽVILGSNIS" (1990)

  • 2020 12 29

1990 –aisiais gruodį ekranuose pasirodė režisieriaus Gyčio Lukšo filmas „Žalčio žvilgsnis“.

Pagal Sauliaus Tomo Kondroto romaną sukurtoje dramoje susipina tikrovė ir fikcija, šeimyninės sagos, meilės ir kriminalinio romano elementai. Autoriai stengiasi išsaugoti daugiaplanę romano kompoziciją, kai istorija perteikiama skirtingų personažų akimis.

Filmas nukelia į XIX a. pabaigos Lietuvą. Veiksmas rutuliojasi keliose vis susikertančiose laiko plotmėse. Vieną dieną banko tarnautojas Anusas Uozolas sužino, kad yra atleidžiamas iš darbo.

Tą pačią dieną prie jo priskrenta kažkoks senas vargeta, atkakliai tvirtinantis, kad daug metų laukė jų susitikimo,  ir turintis jam kažką svarbaus papasakoti. „Nežinau, net kaip pradėti“, -- dejuoja jis, tačiau vis dėlto pradeda. 

Filmas remiasi bibliniais ir mitologiniais motyvais, veikėjų gyvenimai atskleidžiami per pagundos, kaltės, nusikaltimo ir bausmės, likimo ir atsitiktinumo temas.

„Žmogus baudžiamas už nusikaltimus, o aš nubaustas jo nepadaręs. Vadinasi, turiu jį padaryti. Koks mano nusikaltimas galėtų atitikti man paskirtos bausmės dydį, kad pasaulyje būtų pusiausvyra?“– svarsto pagrindinis kūrinio veikėjas Gaurusis Meižis, kurį pražūties link lemtingai kreipė jo tėvų gyvenimas ir jaunuolį auginusio patėvio elgesys.

Filmo (ir knygos, pagal kurią jis sukurtas) pavadinimas „Žalčio žvilgsnis“ - tai aliuzija į pirmąją nuodėmę, į pagundos, kaltės, išdavystės, likimo motyvus, į hipnotizuojantį „žalčio žvilgsnį“, prieš kurį ne kiekvienas gali atsilaikyti.  

Režisierius Gytis Lukšas dar filmui nepasirodžius ekranuose, intrigavo:

„Biblijinio žalčio akys persekioja mus, pirmapradė nuodėmė lyg prakeikimas lydi visas žmonių kartas. Dievo bausmė už žmogaus norą prilygti Dievui, už jo paiką išdidumą. Mes negalim jos išvengti, ji mums duota. Aplipintas dar aibe savų nuodėmių, žmogus kankindamasis kovoja su blogiu. Visas gyvenimas – tai kova ne tiek su išoriniu, kiek žmogaus viduje slypinčiu blogiu. Kova Žalčio akivaizdoje“.

Muziką filmui sukūrė kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Gaurusio Meižio vaidmeniu debiutavo Dainius Kazlauskas, tuomet jis buvo dar Konservatorijos studentas.

Pirmą kartą ekrane pasirodė ir Asta Baukutė.

Plėšiką Gontą suvaidino Antanas Šurna.

Labai įdomu ekrane matyti teatro režisierių Rimą Tuminą, suvaidinusį kapitonas Uozolą.

 

Gediminas JANKAUSKAS