Pirma kartą surinkta Lietuvos kino festivalių lankomumo statistika

  • 2020 03 05

 

Kaip atrodo kino festivalių rinka bei kokią atsvarą komercinei repertuarų produkcijai kuria autorinio kino programos parodė pirmą kartą atlikta Lietuvos festivalių lankomumo analizė, kurią, bendradarbiaudamas su rengėjais, atliko Lietuvos kino centras.

Pagal 8 festivalių pateiktus duomenis, renginiuose 2019 metais parodyti 355 filmai, kuriuos pamatė 186 tūkstančiai žiūrovų, filmai uždirbo daugiau nei 728 tūkst. Eur pajamų, o ekranuose karaliavo europietiškas turinys. Pagal surinktus duomenis, pernai Lietuvoje iš viso įvyko 2180 kino seansų, vidutiniškai į vieną seansą Lietuvoje susirinko 85 žiūrovai. Žiūrimiausias festivalių filmas – Hirokazu Koreeda „Vagiliautojai“ (Japonija).

Išaugus naujų lietuviškų kino filmų skaičiui, padaugėjo ir jų pristatymų festivaliuose – programose pernai viso buvo parodyti 46 įvairios trukmės lietuvių filmai, iš jų įvyko 15 premjerų, pirmą kartą jos vyko ne tik Europos kino forume „Scanorama“ ar Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“, bet ir žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ bei Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Iš viso šalies kūrėjų filmus pamatė 11377 lankytojai. Žiūrimiausiu lietuvišku darbu festivaliuose tapo Rugilės Barzdžiukaitės dokumentika „Rūgštus miškas“.

Populiariausi ir dažniausiai rodyti filmai buvo iš Europos ir sudarė net 64,82% visų programose rodytų darbų. Juos pamatė daugiau 117 tūkstančių žiūrovų. Daugiausiai parodyta prancūziškų bei vokiškų filmų.

Festivalių lankytojus pasiekė 31 autorinė istorija iš Šiaurės Amerikos. Paprastai amerikietiška produkcija yra populiariausia Lietuvos kino teatrų statistikose, o bendroje festivalių statistikoje jų lankomumas sudarė 9,33%.

Festivalių tinkleliuose populiarūs buvo ir filmai iš Azijos sudarę 14,45% festivalinių filmų lankomumo dalies ir patraukė daugiau nei 26 tūkstančių žiūrovų dėmesį. 10,34% sudarė Lotynų Amerikos filmai, juos pamatė daugiau nei 18 tūkst. žiūrovų. Kiek rečiau festivaliuose buvo rodomi filmai iš Afrikos – jie tesudarė 0,61% rinkos.

Duomenis Lietuvos kino centrui pateikė 8 festivaliai: Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, Europos šalių kino forumas „Scanorama“, Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, tarptautinis Kauno kino festivalis, tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“, Panevėžyje vykstantis festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ bei animacijos ir video žaidimų festivalis „BLON“.

 

Surinkta statistika, kurią Lietuvos kino centrui pateikė festivaliai, rodo:

2019 metais buvo parodyti 355 filmai.

Jie pristatyti 46 kino programose.

Į kino sales pritraukė 186 291 žiūrovų.

Filmai uždirbo 728 469 eurų pajamų.

Pernai Lietuvoje iš viso įvyko 2180 festivalinių kino seansų.

Vidutiniškai į vieną festivalio seansą Lietuvoje susirinko 85 žiūrovai.

 

Populiariausi festivaliai (pagal žiūrovų lankomumą):

• Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ – 123 960 žiūrovų;

• Europos šalių kino forumas „Scanorama“– 35 524 žiūrovai;

• Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas – 15 710 žiūrovų.

 

Populiariausi filmai:

„Kino pavasaris“ TOP3:

„Vagiliautojai“ (rež. Hirokaza Koreedu) – 9175 žiūrovai;

„Kafarnaumas“ (rež. Nadine Labaki) – 8142 žiūrovai;

„Vasara“ (rež. Kirill Serebrennikov) – 7683 žiūrovai.

 

„Scanorama“ TOP3:

„Vogti arklius“ (rež. Hans Petter Moland) – 2657 žiūrovai;

„Ilgšė“ (rež. Kantemir Balagov) – 1940 žiūrovai;

„Apie begalybę“ (rež. Roy Anderson) – 1903 žiūrovai.

 

„Nepatogus kinas“ TOP3:

„Vidurnakčio keliautojas“ (rež. Hassan Fazili) 832 žiūrovai;

„Juodoji motina“ (rež. Khalik Allah) - 772 žiūrovai;

„Labas, robote“ (rež. Isabella Willinger)  - 670 žiūrovai.

 

Lietuviškų filmų TOP3:

„Rūgštus miškas“ (rež. Rugilė Barzdžiukaitė)– 2042 žiūrovai, „Kino pavasaris“;

„Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė) –  1940 žiūrovai, „Kino pavasaris“;