(RETRO) LIETUVIŲ KINO KALENDORIUS: vasario vienuoliktoji. VYTAUTAS KAZIMIERAS ALSEIKA (1912 - 2002 m.), žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV visuomenės veikėjas

  • 2021 02 11

Archeologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės (1921 – 1994) brolis.

1931–1932 PIRMOJO LIETUVOJE savaitinio kino žurnalo „KINO NAUJIENOS“ leidėjas ir redaktorius.

1933–1934 laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas.

1934–1935 žurnalo „KINAS“ redaktorius.

1935 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą.

1937–1938 Vilniui vaduoti sąjungos sekretorius ir reikalų vedėjas.

1938–1939 dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Varšuvoje.

1944 pasitraukė į Austriją.

1946–1948 dirbo Jungtinių Tautų paramos pabėgėliams organizacijose Vakarų Vokietijoje.

Nuo 1953 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Vykdomosios tarybos tarnautojas.

1967–1969 dienraščio „Draugas“, 1969–1972 m. VLIK informacinio biuletenio Niujorke redaktorius.

Buvo užverbuotas sovietinio saugumo (slapyvardis „Orestas“).

1972 m. grįžo į Lietuvą.

Parašė knygas: „Filmų priežiūra Lietuvoje“ (1938); „Trys dešimtmečiai emigracijoje“ (1977); „Amerika: Tikrovė ir mitas“ (1983).

Straipsnius apie kiną ir filmų recenzijas pradėjo skelbti nuo 1927-ųjų Vilniuje lenkų spaudoje. Nuo 1928-ųjų vidurio  savo tėvo, daktaro Danieliaus Alseikos (1881-1936), įkurto žurnalo „Vilniaus šviesa“ skiltyje „Margumynai“ reguliariai skelbė filmų recenzijas ir lietuvių kalba.

Kaune 1931-ųjų spalio 23 d. pasirodė pirmasis žurnalo „Kino naujienos“ (1931-1932) numeris.

Devyniolikmečio jaunuolio redaguojamo kino žurnalo leidyba, be abejo, buvo rizikinga avantiūra. Kadangi pats dar buvo nepilnametis (tuo metu pilnametystės amžius Lietuvoje buvo 21 metai), V. Alseika oficialiai negalėjo leisti ir redaguoti savo leidinio – žurnalo leidėju pasirašinėjo jo giminaitė D. Janulaitytė. Nors žurnalas turėjo eiti kartą per savaitę, tačiau tokiu periodiškumu pasirodė tik pirmi du numeriai. Greitai buvo suprasta, jog net išpardavus visą 50 centų kainavusio žurnalo tiražą (1000 kopijų), nepavyks padengti leidybos išlaidų, o Lietuvoje pavykdavo parduoti viso labo apie pusę atspausdintų žurnalo kopijų.

Visgi nebuvo pasiduota be kovos – iki 1932 m. gegužės pabaigos išleisti 27 žurnalo numeriai, tada jo leidimas nutrauktas. Žurnalą dar nesėkmingai bandyta atkurti 1932 m. gruodį (pasirodė 2 numeriai), ir vėliau pavadinimu „Kinas“ 1934-1935 m. (pasirodė 4 numeriai).

Nors pirmasis lietuviškas kino žurnalas nebuvo ilgaamžis, o jo leidėjas dar ilgai kapanojosi iš skolų, tačiau žurnalo leidyba nenuėjo veltui. Be bulvarinio lygio publikacijų apie kino žvaigždes ir jų gyvenimą, žurnale taip pat atsirado vietos rimtesnėms diskusijoms apie lietuvių kinematografijos galimybes; šalyje rodomų filmų repertuarą; Lietuvos miesto ir provincijos kino teatrų būklę. Žurnalas gana svariai prisidėjo prie kino edukacijos šalyje: „Neik į kino, kol neperskaitysi mūsų recenzijų“ – skelbė šūkiai žurnale. Būtent po šio žurnalo atsiradimo, didžiuosiuose šalies laikraščiuose ėmė rastis reguliarios rubrikos skirtos kinui.

Gediminas JANKAUSKAS

Lietuvos teatro ir kino muziejaus nuotrauka