Šalies kino industrijai siūlomi seksualinio priekabiavimo problemos sprendimai

  • 2019 10 22

Lietuvos kino centrui pateiktos Lygių galimybių plėtros centro ir Lietuvos žmogaus teisių centro ekspertų parengtos rekomendacijos dėl seksualinio priekabiavimo prevencijos. Tai yra projekto, kurio metu buvo atliekama kino profesionalų apklausa, analizuojami jos duomenys, vyko mokymai režisieriams ir prodiuseriams apie seksualinio priekabiavimo atpažinimą ir galimas priemones seksualinio priekabiavimo netoleruojančios aplinkos kūrimui kino industrijoje, rezultatas.

Vienas svarbiausių veiksmų etapų – kino srities profesionalų apklausa. Apklausą elektroniniu būdu atliko ir duomenis apibendrino Lygių galimybių plėtros centras. Joje dalyvavo 119 respondentų, dirbančių industrijoje. Tyrimas rodo, kad seksualinis priekabiavimas Lietuvos kino industrijoje – paplitęs reiškinys. Industrijoje dirbantys asmenys mano, kad problemą turėtų spręsti ir kino prodiuseriai, ir Lietuvos kino centras.

„Gauti duomenys leidžia daryti prielaidas, kad seksualinio priekabiavimo praktikos yra gana plačiai paplitusios. Su jomis teigė susidūrę nuo 24 iki 41 proc. respondentų. Su nepageidaujamu elgesiu teigė susidūręs kas ketvirtas respondentas, tačiau paklausus apie konkretų elgesį, kuris mokslinėje literatūroje priskiriamas prie lengvesnių ar sunkesnių seksualinio priekabiavimo apraiškų, teigiamai atsakė beveik dvigubai daugiau – keturi iš dešimties apklaustųjų. Tai rodo, kad ne visos priekabiavimo formos yra vienodai gerai atpažįstamos“, - sako tyrimui vadovavusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Įvardinant galimo seksualinio priekabiavimo atvejus buvo minimi seksualinio pobūdžio komentarai, juokai, spaudimas turėti lytinių santykių atrankos ar filmo kūrimo metu, seksualinių paslaugų prašymas mainais už darbą ir (arba) vaidmenį. Taip pat gašlūs gestai, žvilgsniai, prisilietimai, o kai kuriais atvejais – fizinės prievartos naudojimas.

Apklausa atskleidė, kad moterų rizika susidurti su nepageidaujamo pobūdžio elgesiu yra 3-6 kartus didesnė nei vyrų. Taip pat jaunesni nei 30 metų amžiaus kino industrijos dalyviai labiau rizikuoja patirti seksualinį priekabiavimą nei vyresni respondentai, o labiausiai pažeidžiama grupė yra aktoriai.

„Trijų minėtų – lyties, amžiaus ir aktoriaus profesijos - aspektų sąveika lemia tai, kad darbo aplinka tampa ypač nesaugi jaunoms aktorės, kurios su seksualiniu priekabiavimu rizikuoja susidurti gerokai labiau nei bet kuris kitas kino industrijos dalyvis“, - sako M. Jankauskaitė.

Dažniausiai (71 proc. atvejų) seksualinis priekabiavimas buvo patirtas iš aukštesnes pareigas užimančių asmenų, o absoliuti dauguma nukentėjusiųjų niekam nepranešė, nes nežinojo, kur kreiptis arba nesitikėjo pagalbos.

Lyderystės dėl seksualinio priekabiavimo prevencijos klausimu respondentų nuomonės pasiskirstė: 34 proc. apklaustųjų šiame vaidmenyje norėtų matyti Lietuvos kino centrą, 29 proc. – prodiuserius, o 16 proc. - režisierius.

Apibendrinti rezultatai bei rekomendacijos, kurias siūlė ir tyrimą atlikusios ekspertės, ir dalyvavę apklausose bei mokymuose kino industrijos atstovai, pateikti Lietuvos kino centrui, taip pat pristatyti Lietuvos prodiuserius ir kūrėjus vienijančioms asociacijoms.

Rekomendacijos padalintos į dvi dalis: vienos skirtos Lietuvos kino centrui, kitos – kino industrijos atstovams. Siūlymai akcentuoja ir informacijos, konsultacijų, mokymų, situacijos stebėjimo poreikį. Taip pat siūloma ir atitinkami valstybės rėmimo taisyklių pakeitimai.  Manoma, kad itin svarbu, jos seksualinio priekabiavimo atpažinimo ir prevencijos priemonės būtų numatytos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų programose. 

Ekspertės siūlo finansavimo konkursų sąlygose įtraukti reikalavimą dalyviams pasitvirtinti seksualinio priekabiavimo prevencijos strategiją ar etikos normas, kurios būtų pateikiamos kaip būtinas paraiškos finansavimui gauti priedas.

Itin svarbus nešališkas pranešimų apie seksualinį priekabiavimą tyrimas bei aiški vadovaujančiųjų projektams pozicija dėl tokių veiksmų netoleravimo filmavimo aikštelėje.

„Visų pirma norėčiau padėkoti kino profesionalams, dalyvavusiems tyrime bei mokymuose ir tuo prisidėjusiems prie problemų identifikavimo bei siūliusiems, kaip efektyviai jas spręsti. Tyrimo duomenys aiškiai įvardina – seksualinis priekabiavimas kino industrijoje yra problema ir ją turime  spręsti drauge. Įvertinę pateiktas išvadas artimiausiu metu pasiūlysime konkrečiu žingsnius, ir kartu su kino asociacijomis sieksime, kad kino industrija būtų saugesnė aplinka visiems joje dalyvaujantiems asmenims, - teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

 

Trumpa informacija apie tyrimą:

 

Iš 119 apklausoje dalyvavusių respondentų, moterys sudarė 68 proc. atsakiusiųjų, vyrai - 32 proc. Jaunesni nei 30 metų amžiaus respondentai sudarė 39 proc. respondentų, 30-49 metų amžiaus – 54 proc., vyresni nei 50 metų amžiaus – 8 proc. visų atsakiusiųjų.

 

Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas:

Režisieriai/-ės – 25 proc., Prodiuseriai/-ės – 19 proc., kiti filmų kūrybinės ar techninės komandos nariai/-ės – 30 proc., aktoriai/-ės – 18 proc., kino mokslo atstovai/-ės – 8 proc.,

 

Susipažinti su tyrimu ir rekomendacijomis galite čia:

 

Apklausos apie seksualinį priekabiavimą kino industrijos dalyviams rezultatai.

Rekomendacijos dėl seksualinio priekabiavimo prevencijos Lietuvos kino centrui ir kino industrijos atstovams.