Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2024-uosius yra paskelbusi Estų literatūros metais ir ta proga kviečia į estų literatūros ekranizacijų peržiūras. Kovo 7 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje bus rodomas filmas „Rudens puota“. Režisierius Veiko Õunpuu savo filmą pavadino „juoda kaip degutas komedija apie vienišumą, nusivylimą ir viltį“.
Žymaus prozininko, dramaturgo Mačio Unto „Rudens puota“ – romanas apie Talino miegamojo rajono gyvenimą – įkvėpė režisierių V. Õunpuu 2007 metais sukurti taip pat pavadintą vaidybinį filmą. Jo anonse taikliai apibūdinama kino juostos atmosfera: „Niūriame rudeniniame didmiestyje po dramatišku dangum gyvena žmonės, laukdami laimės“.
Durys į vienišų žmonių gyvenimus
Pasak renginio kuratorės, vertėjos Danutės Sirijos Giraitės, kūrinys labai aktualus ir modernus, o filmo režisierius nestokoja ironijos bei saviironijos. Ekrane – „nykus, bedvasis gyvenimas, baisingi blokiniai namai, kurie žiūri vienas į kitą. Skirtingi žmonės gyvena atsiskyrusį, ganą nelaimingą gyvenimą“. Vertėja džiaugiasi, kad Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiemet išleis estų mažųjų romanų knygą „Trys estai“ ir vienas jų bus Mačio Unto romanas „Rudens puota“. Tad tuomet filmo žiūrovai galės lietuvių kalba susipažinti ir su filmo pirmavaizdžiu – romanu.
Režisierius V. Õunpuu atidaro šešias duris į vienišų žmonių gyvenimus. Jauną rašytoją Matį palieka žmona. Ji įsimyli jo draugą. Matis gelbėjasi, nusitvėręs butelį. Pagyvenusį kirpėją nukamavo gyvenimo monotonija. Jis palieka darbą. Eidamas pro žaidžiančius vaikus, vyras susižavi vieniša rausvaplauke mergaite. Ji su mama Laura gyvena vienos, nes jos tėvas – agresyvus alkoholikas. Architektas Maureris bodisi savo žmona, kuri jam nebeįdomi ir visad vienoda. Po dramatiško aiškinimosi restorane, paguodą ir nusiraminimą moteris suranda rūbininko glėbyje.
„Puikus operatoriaus darbas, apšvietimas ir scenografija“
- Õunpuu debiutiniame pilnametražiame filme subtiliai kuriama nuotaika lyg veidrodis atspindi vidines herojų būsenas. Filmas pelnė net 14 apdovanojimų ir 6 kartus buvo nominuotas filmų festivaliuose. Kino žinovai vienbalsiai gyrė filmo kinematografiją. Kino apžvalgininkas Avis Offeris pastebi: „Puikus operatoriaus darbas, apšvietimas ir scenografija, kurie padeda atskleisti bendrą niūrų filmo toną“.
Miražas baloje, persidengiantys kadrai – filme daug dėmesio skirta detalėms ir jų reikšmėms bei subtilioms, intelektualioms nuorodoms į kultūrinius kontekstus. Filmas susilaukė kritikų pastabų dėl fagmentiškumo – daug veikėjų ir sudėtingi jų vidiniai pasauliai tarsi nesutelpa į filmo laiką. Tačiau iš čia – ir erdvė žiūrovo asmeninėms interpretacijoms, tęsiniui mintyse.
Pilkšvus rūbus dėvinčių žmonių nelaimių priežastis
„Rudens puota“ Lietuvoje pristatyta ir rodyta dar 2007 metais, per Vilniaus tarptautinį kino festivalį „Kino pavasaris“. „Atrodo, kad ruduo, pilka daugiabučių namų aplinka yra esminė pilkšvus rūbus dėvinčių žmonių nelaimių priežastis“, – taip filmą pristato anonsas.
Čia tarsi galėtume vesti paralelę su lietuvišku dažnai „cepelininiu“ vadinamu dangumi ir sovietmetį menančiais blokiniais namais. Simboliška, kad šių metų „Kino pavasaris“ siūlo filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Tiesa, lietuviškajame filme veiksmas vyksta ne blokiniame name, ir Tomo Vengrio režisuota komedija kuria gerokai nuotaikingesnį toną, nors vienokia ar kitokia santykių, meilės krizė ištinka ir kiekvieną iš jo veikėjų.
„Švelniai pikantiška patirtis“
Rašytojas, multimedijos menininkas Josephas Jonas Lanthier rašo, jog „nepaisant vingiuoto scenarijaus, „Rudens puota“ yra švelniai pikantiška patirtis“. Šis autorius pastebi, kad „amerikiečiai, turintys ribotas žinias apie Baltijos šalių kultūrą“, pasijunta kaip turistai, kurie „gali tik stebėtis svetimos civilizacijos semiotika“. Lietuvos žiūrovui tokių keblumų nekils.
Su garso ir vaizdo efektais kino industrijoje dirbantis blogeris Sebastianas Ng Xueqianas filmą vadina motyvuotu Babelio bokštu. „Gana dažnai veikėjai nustebina mus, darydami dalykus, kurių nesitikėjome. Iki pat pabaigos“, – rašo jis. „Manau, kad tai filmas apie meilės, tiksliau, jos trūkumo, poveikį“, – svarsto autorius ir išnagrinėja sceną, kur režisierius per rūbininko veikėją gana aiškiai išsako savo nuomonę apie romantines komedijas.
Gausiai festivaliuose apdovanotas filmas
„Rudens puota“ Marakešo filmų festivalyje pelnė „Auksinę žvaigždę“, o Bratislavos tarptautiniame festivalyje – Didįjį Prizą bei apdovanojimą už režisūrą. 2007 m. Tarptautinio Venecijos kino festivalio programoje „Horizontai“ buvo įvertintas pagrindiniu prizu. 2007 m. Tarptautiniame Salonikų kino festivalyje gavo geriausio režisieriaus apdovanojimą.
Filmas buvo pastebėtas ir kituose kino festivaliuose: Tarptautiniame Valensijos kino festivalyje, Varšuvos tarptautiniame filmų festivalyje, Briuselio tarptautiniame nepriklausomų filmų festivalyje, Transilvanijos tarptautiniame filmų festivalyje, Lisabonos ir Estorilio tarptautiniame filmų festivalyje ir kitur.
Vasario 8 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje jau rodyta žymiausio estų klasiko Antono Hanseno Tammsaare`s pentalogijos „Tiesa ir teisingumas“ pirmosios dalies ekranizacija, režisuota Tanelo Toomo. Balandžio 4 d. 18 val. taip pat Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyks filmo „Draugė mergaitė“ (režisierė Moonika Siimets), sukurto pagal vienos mėgstamiausių šiuolaikinių autorių Leelo Tungal knygą, peržiūra.
LLVS veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Įėjimas į renginius nemokamas. Filmai bus rodomi originalo kalba su anglų kalbos subtitrais.
