Eligija Volodkevičiūtė - rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė (5 knygų ir apie 100 straipsnių dailėtyros temomis respublikinėje spaudoje autorė), Lietuvos kino sąjungos narė (18 animacinių filmų scenaristė ). Knygų „Rūta ir skėtis ieško dingusiųjų snaigių“ – 1995m., „Zodiako ženklai“ –1977m., „Piešiu paveikslą arba katino Pūkio dailės pamokos“ – 1998m., „Gėlių dailininkas“ – 1998, „Skėčio nuotykiai“ – 1998m., pagal dvi paskutiniais rašytojos knygas jos pačios sukurti animacinių filmų scenarijai, pastatyti Lietuvos kino studijoje.
Gimė 1948- 03-18 mokėsi Vilniaus m 23-oje vidurinėje mokykloje, dėl ligos vidurinį išsilavinimą baigė Vilniaus neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje; yra 2 gr. invalidė (poleomelitas (kairės pusės paralyžius), kaulų tuberkuliozė) – vaikšto bei juda pati be kitų pagalbos.

1985–1986 – Kultūros darbuotojų kvalifikacijos institutas, kino scenaristų kursai;
1983–1987 – Vilniaus vakarinė dailės mokykla;
1992 – Vilniaus Universitetas, filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo diplomas.
1995–1996 – Visuomeninių organizacijų vadovų kursai pagal EU PHARE programą prie Anglų ambasados;
1989–1999 – 10 metų darbo stažas visuomeninėj organizacijoj (7m. kultūros skyriaus vedėja ir 3m. LID pirmininko pavaduotoja kultūros reikalams, ryšiams su užsieniu);
1996–1997 – Aukščiausiojo laipsnio Vyriausybinė stipendija;
1996–2003 – Žmonių su fizine negalia menų ir švietimo centro pirmininkė bei centro įkūrėja;
2000 – Kultūros vadybos ir kultūros menedžmento kursai (Atviros Lietuvos fondas);
2001–2003 – dirbo Viešojoje įstaigoje „Kūrybos medis“ programų koordinatorės pareigose;
2002 – Meno ir kultūros valstybinė stipendija;
2004 – UAB „AITVARONĖ“ dirba programų koordinatore;
Nuo 2004 – dirba Viešosios įstaigos „Kūrybos medis“ direktore;
2004 – Aukščiausiojo laipsnio Vyriausybinė stipendija.

Filmografiją rasite:

www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&ID=1380&PersonType=Screenwriter&C=V
Eligijos Volodkevičiūtės elektroninio pašto adresas: micius@mail.tele2.lt

Anketa

1. Kur slypi animacijos meno esmė ir poveikio jėga?
Asmenybių mokėjimas pieštu vaizdu bei personažais – perteikti siužetą (įdomią istoriją ar požiūrį į gyvenimą). Sintezė pešto vaizdo, garso bei visų komponentų judesio erdvėje harmonija pavergia žiūrovą.

2. Ar Lietuvoje yra sąlygos ir perspektyvų kurti animaciją? Kokie išskirtiniai lietuviškos animacijos bruožai?
Sąlygų Lietuvoje kurti animaciją yra ir nėra. Yra, nes LKM kas metai remia kelis animacijos projektus – letarginę finansinę situaciją pagražina jų nesidomėjimas tolesniu filmų likimu. Yra, nes jie domisi kūrėjais tiek kiek leidžia jų biudžetas. Yra, nes yra asmenybės norinčios kurti animaciją. Nėra, nes tokia Lietuvos visuminės nuostata apie mūsų žemėje gimusių kūrėjų kūrinius – jie verti dėmesio tik tuomet kai jų autorius gyvena svetur... O kur dabar vykti?   Svetur... Lietuvos menininkai, kaip ir visi žmonės atsidūrė Europos sąjungoje. Vizos tik į kelias šalis... Išskirtiniai bruožai - asmenybių gajumas ir išradingumas bei konkurentiškumas pasaulines animacijos sferoje.

3. Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti valstybės požiūris į nacionalinį kiną? Ar įsivaizduojate, kokia institucija turėtų ir galėtų teikti paramą bei ginti animatorių interesus?
Nacionalinis kinas yra ir valstybės požiūris į nacionalinį kiną akivaizdus – šiandiena tai ne krepšinis, o kas bus rytoj – diskutuosime rytoj. Jei nors vienas animatorius bus parduotas svetur, gal ir tie menininkai kurie per pastarąjį 10 dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose – pakeis valstybės požiūris į nacionalinį kiną. LKM kino skyrius arba kino komitetas.

4. Kuris filmo kūrimo momentas Jums įdomiausias ir kūrybiškiausias? Kuris kainuoja daugiausia nervų?
Man įdomiausia ir kūrybiškiausia stebėti kolegų sukurtus animacinius filmus. Analizuoti juos ir studijuoti kokiomis technikos priemonėmis jie sukūrė animacinį filmą, ir ko tam filmui trūksta , komercine prasme. Daugiausia nervų kainuoja stebėti kolegų ir savo animacinius filmus tuščiose kino salėse, labiausiai nemalonu buvo kai tarptautiniame festivalyje, net iš tolimiausių pasaulio kraštų animacinius filmus, stebėjo tik mūsų animatoriai. Ką, nematę animacinių filmų, gali rašyti kritikai? Nieko gero...

5. Ar Jums prieinamos naujos kompiuterinės animacijos kūrimo programos, kaip jos pakeitė Jūsų darbo specifiką?
Mėgstu kompiuterines animacijos kūrimo programas nors naujos ne visos prieinamos legaliai. Moku dirbti daugeliu programų. Galėčiau išvardinti pustuzinį. Mano darbo specifiką pasikeitė 90% kampu.
 
6. Kuris filmas Jums sėkmingiausias? Kur sėkmės priežastis? Kaip vyksta Jūsų filmo premjeros?
Sėkmingiausias filmas kai salėje buvo daug žiūrovų. Sėkmės priežastis geroje reklamoje. Filmų kuriems aš rašiau scenarijus premjeros vyko „Kino Pavasaryje“.
 
7. Ar jaučiate kino kritikos dėmesį animacijai?
Kaip scenariste – mane kino kritika ne tik pamiršo, bet atrodo jie net nežinojo, kad toks padaras kaip aš egzistuoja animaciniuose filmuose, bet tik jums paklausus aš pagalvojau apie juos. Taip, reklama ir kritika komerciniam kinui reikalinga – ji tarsi vanduo. Festivaliniams filmams ji abejinga, mat asmenybės paveikti negali niekas, net patys ir patys baisiausi režimai ar karas. Su asmenybių kūnais susitvarko tik mirtis, bet ir jai nepavyksta paveikti ar sunaikinti jų kaip kūrėjų.