Eidamas 86-uosius metus mirė legendinis Lietuvos teatro ir kino aktorius Regimantas Adomaitis.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems.

Jis gimė 1937 sausio 31-ąją Šiauliuose.
1959 baigė Vilniaus universiteto fizikos – matematikos fakultetą, 1959–1962 studijavo Vilniaus konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktorinio meistriškumo katedroje.
Teatro aktoriaus karjerą pradėjo Marijampolės (tada Kapsuko) teatro scenoje (1962–1963).

Ketverius metus (1963–1967) vaidino Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre. Čia 1983 trumpam sugrįžo vaidinti Kaligulą J. Vaitkaus spektaklyje pagal A. Camus pjesę).
Nuo 1967 - Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Įsimintinų vaidmenų sukūrė Mažajame teatre.

Keli vaidmenys sukurti Kaune buvo savotiškas „apšilimas“ prieš grandiozines aktorinio meistriškumo pergales H. Vancevičiaus režisuotuose spektakliuose – Francą Gerlachą (J. P. Sartre‘o „Altonos atsiskyrėliai“) ir, žinoma, Mindaugą (1969) su Mažvydu (1978), nepamirštamus Justino Marcinkevičiaus istorinių dramų personažus.
Komentuodamas anuo metu teatro kritikų jam taikytą „intelektualaus aktoriaus“ apibrėžimą R. Adomaitis sakė: „Tarp „mąstančio“ aktoriaus ir to, kas vadinama „intelektualiu“ aš nededu lygybės ženklo.
Mąstantis aktorius scenoje ar filmavimo aikštelėje priešais kamerą sugeba įtemptai galvoti. Galvoti kiekvieną kartą pakilus uždangai, kai susiduri akis į akį su žiūrovu, kai dešimtą, penkiasdešimtą, šimtąjį kartą sakai jam tuos pačius , kažkieno kito sukurtus žodžius, galvoti taip, tarytum tu pats šią akimirką suradai juos, taip, kaip dar niekada nesi galvojęs, taip, kad pats pajustum savo minties svorį. Tai ir yra minties emocija, be kurios nebus rezultato, vadinamo kūryba“.
Kino karjerą pradėjo piloto vaidmeniu f. Vienos dienos kronika (1963). Vaidino kituose rež. V. Žalakevičiaus filmuose: Donatą Lokį (Niekas nenorėjo mirti, 1965), daktarą Antonijų (Visa teisybė apie Kolumbą, 1970, TV), Franciską (Tas saldus žodis – laisvė, 1972), Alfredą Trapsą (Avarija, 1973, TV, pagal F. Durenmattą ), Orlandą (Kentaurai, 1978), Ačą (Atsiprašau, 1982).

Sukūrė daug kitų įsimenamų vaidmenų Lietuvos ir sąjunginių respublikų studijose.